The Artwork as an event of (not) understanding : Levinas and Gadamer

LTStraipsnio tikslas yra atskleisti meno kūrinio sampratos skirtumus Emmanuelio Levino ir Hanso Georgo Gadamerio filosofijose. Iš pradžių jųdviejų pozicijos atrodo nesuderinamos. Gadamerio hermeneutika padarė vieną didžiausių indėlių į šiuolaikinės filosofijos meno ontologiją. Levino filosofija, priešingai, daugiau susijusi su etika, o ne su estetika. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, pirmojoje šio darbo dalyje analizuojama Levino kūrinio samprata Gadamerio ontologinėje perspektyvoje, o antroje dalyje žvelgiama į Gadamerio hermeneutikos sampratą pro Levino etikos objektyvą. Meno kūrinio problema yra viena pagrindinių Gadamerio hermeneutikos temų. Jis nagrinėjo meno klausimus, patvirtindamas išskirtinį meno vaidmenį pasaulyje. Levinas nesukūrė kokios nors estetikos teorijos, bet parašė keletą reikšmingų straipsnių apie meno problematiką ir ontologinę meno kūrinio būklę. Levino išdėstyta meno kūrinio samprata skiriasi nuo Gadamerio keliais aspektais. Pirmiausia, skiriasi meno kūrinio ir tikrovės santykio supratimas. Vis dėlto ir Levino etikos principai, ir Gadamerio hermeneutika gali tapti šiuolaikinio meno teoriniu pagrindu, ypač aptariant performatyvų meną. Šis menas peržengia estetikos sritį. Apimdamas energetinius menininko ir auditorijos laukus, jis aktyvina sąmonės būseną, kuri yra čia ir dabar. Performanso radikalumas susijęs su pasipriešinimu prekinėms formoms – jis sukuria išskirtinę situaciją, kuri išplečia etikos ribas.