Is the Other strange?

LTApibrėždami ką nors keista ir kitoniška, paprastai nurodome skiriamuosius bruožus – kas neįprasta. Emmanuelio Levino žodyne Kitas yra įtrūkis bendrame diskurse. Visuotinumas suprantamas kaip universalizuojanti tvarka, sistema, mąstymo būdas, kuris nepripažįsta ir neleidžia atsirasti kitoniškumui, išoriškumui, skirtumams ar tam tikra prasme keistenybėms. Visumos kaip vienareikšmiškumo, darnos ir nuoseklumo diskursas yra smurto diskursas, nes jis slopina pleišto galimybę. Straipsnyje aptariama Kito ir kitoniško samprata Levino filosofijoje, apsiribojant tik žmogiškąja kitybe ir paliekant nuošalėje įsivaizduojamas keistas būtybes ir padarus. Keliami klausimai: Kuo Kitas yra keistas? Ar keistumas yra būtinas Kito bruožas? Ir priešingai, ar kas nors keista, savita, iš svetur būtinai yra Kitas? Ieškant sąryšio tarp keistenybės ir kitoniškumo Levino raštuose yra pabrėžiami kai kurie skirtingumai (pvz., moteriškas ar dieviškas kitoniškumas), tačiau svarbiausiu Kito pavidalu išlieka kitas asmuo. Levinas neatmeta konkretaus žmogaus išskirtinumo. Nepažįstamasis ar vargšas gali būti metafora, bet Levinas visada turi omenyje abstrakčią ir konkrečią kito figūrą. Jis apmąsto absoliutų ir santykinį kitoniškumą, kuris visada sukelia įtampą, lemia pažeidžiamumą ir pagalbos poreikį. Etika yra susidūrimo su Kitu būdas, skatinantis klausti, kaip aš galiu padėti kitam, ką geriausia daryti. Keistenybė nėra egzotika, o kitoniškumas reikalauja moralinio santykio.Reikšminiai žodžiai: Begalybė; Diskuras, Kitas; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Etika; Hottentot Venus; Kitas; Kūnas; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Saartjie Baartman; Svetimas; Body; Discourse; Ethics; Hottentot Venus; Infinity; Levin, Emmanuel; Other; Saartjie Baartman; Stranger.