Jono Vitarto (Jan Michał Witort) 1888 metų straipsnis apie Panevėžio kraštą : korespondencinio pranešimo turinys ir egodokumentinė vertė

LTŠioje publikacijoje skelbiamas J. W. inicialais pasirašyto Jono Vitarto (Jan Witort) straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Straipsnio originalas pavadinimu „Stosunki na Żmudzi" lenkų kalba buvo paskelbtas Sankt Peterburge leistame lenkų laikraštyje „Kraj“ (1888 m. Nr. 31). Pažymėtina, kad senasis tekstas gali būti įdomus šiuolaikiniam skaitytojui kaip vertingas pirminis šaltinis, visų pirma, vietos istorijos, Panevėžio ir jo krašto praeities pažinimo požiūriu. Nagrinėjamas klausimas, ar tas 1888 m. rašytas straipsnis gali būti laikomas egodokumentiniu paveldu. Laikomasi nuomonės, kad tai nėra aiškiai išreikštas egodokumentas, tačiau tam tikrą egodokumentinę vertę jis turi, nes kai kurios teksto vietos leidžia spręsti apie autoriaus kaip įvykių liudininko nuotaiką, vertinimą, asmenybės bruožus, interesus, viltis, siekius bei vizijas. Remiantis J. Vitarto straipsniu ir kai kuriomis kitomis publikacijomis, taip pat nagrinėjama istorinė regioninės Panevėžio priklausomybės samprata, pažymima, kad laikui bėgant ji kito. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad lietuvių ir lenkų požiūris traktuojant Žemaitijos teritoriją, taip pat teritorinį Lietuvos suvokimą nebūtinai sutapo, o kai kurie regioninio traktavimo skirtumai lietuviškoje ir lenkiškoje mokslinėje literatūroje išliko iki mūsų dienų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Egodokumentika; Jonas Vitartas; Panevėžio kraštas; Panevėžio regionas; Valstiečiai; Žemaitija (Samogitia); Ego dokumentary; Gentry; Jan Michal Witort; Panevėžys region; Peasants; Samogitia.

ENIn this publication the translation of the article written by Jan Witort (signed by initials J. W.) to the Lithuanian language is introduced. The original article in Polish, titled “Stosunki na Żmudzi”, was first published in the Polish newspaper “Kraj” distributed from Saint Petersburg in 1888. It is noted that the old text could be interesting to a nowadays’ reader as a valuable primary source, especially while researching different aspects of local history. Another question considered is whether the article could be defined as egodocumental heritage. The opinion is expressed, that it cannot be considered as egodocument, though it has inherent egodocumentary value. Some parts of the article reveal authors-observers personality, feelings, evaluation, interests, hopes, aspirations and visions. With reference to J. Witorts article and to some other publications the authors of this work have also examined the historical concepts of Panevėžys regional dependence and have admitted that in the course of time they had changed. Moreover, it is emphasized that the Polish and Lithuanian views on Samogitia (Žemaitija) and perceptions of the Lithuanian territory were not necessarily alike. Some of the differences between the treatments of territory are reflected nowadays both in Lithuanian and Polish scientific literature. [From the publication]

• Iškalbingai apie tamsųjį priešaušrį bylojanti... – Jono Vitarto „Krekenavos byla“ / Regimanta Stankevičienė. Menotyra. 2019, t. 26, Nr. 1, p. 129-142.
• Rinktiniai raštai / Jonas Vitartas. T. 1 / sudarė Auksuolė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2017. 383 p.