"Silva rerum" termino, žanro bei tipologijos interpretacijos : Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių atvejis
LTStraipsnyje aptariamas žodžių junginys silva rerum, kuris kaip terminas skverbiasi į Lietuvos humanitarinius mokslus. Juo kartais apibūdinama specifinė egodokumentikos rūšis - namų knygos. Tyrimas aktualus, nes pasitaiko, kad minėtasis silva rerum tyrėjų taikomas neapibrėžtai, tiksliai nenusakant paties objekto. Straipsnyje apžvelgiama šių žodžių samplaikos kilmė, pateikiama įvairių interpretacijų, įvertinta jos tikimybė tapti moksliniu terminu. Tekste taip pat aptariamos Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus rankraštinės knygos, keleto istorikų pavadintos silvae rerum; vertinamas jų priklausymas egodokumentikai. Konstatuota, kad šis sudėtinis terminas iš esmės vartojamas neadekvačiai, o ir pati sąvoka netiksli. Išnagrinėti silva rerum kategorijai nepriskiriami pavyzdžiai (studentų konspektai), netipiniai, ribiniai artefaktai (rankraščio ir spaudinio konvoliutas, post factum įrištas asmens korespondencijos pluoštas) ir kita verčia kritiškai vertinti šio žanro raštijos apibūdinimą silva rerum terminu. Kaip ir kitais atvejais, dera moksliškai argumentuotai vartoti terminus (bei jų sistemas), kuriais būtų pavadinti lietuviški egodokumentikos tipai. [Iš leidinio]
ENThe article is dedicated to the expression silva rerum, which is quite new in Lithuanian science discourse. It is sometimes used to name a peculiar kind of egodocuments, the handwritten family or personal notebooks. The etymology, interpretation variations of this expression and it's suitability to become a scientific term are being discussed. The history of the term shows, that the meaning of it changed a lot in various epochs. The manuscript codexes of Manuscript Department of Vilnius University Library, which were described by some historians as silvae rerum arc reviewed in order to verify or falsify this proposed term. The results of the research show that the name should not be applied to all of those manuscripts, because, as case studies show, some of them do not fit to the existing descriptions of genre. Also it is stated, that there is a need to specify the definition of the family notebooks, and also to create a proper Lithuanian terminology, adequate for the types of existing local egodocuments. [From the publication]
- 20-ųjų metų kartos liudijimai privačioje raštijoje: Alberto Dilio (1920–2000) atvejis / Ona Dilytė-Čiurinskienė. Literatūra. 2019, t. 61 (1), p. 51-77.
- „In angulo cum libello“: asmeninės istorijos pėdsakai Lietuvos jėzuitų užrašų knygelėse / Irena Katilienė, Liudas Jovaiša. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 47, p. 196-221.
- Kelionių į Lietuvą XV-XIX a. pradžioje aprašymai: egodokumentalumo ir tipologijos problema / Arvydas Pacevičius. Knygotyra. 2023, t. 81, p. 7-37.
- Manuscript books: collections of political life materials from the area of the Grand Duchy of Lithuania dating back to the 17th and 18th centuries in libraries, archives and museums in Poland / Maciej Matwijów. Knygotyra. 2021, t. 77, p. 171-202.
