Egodokumentų tyrimai : senos erdvės - nauji horizontai

LTStraipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezultatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyrimų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursų įvedus naujų terminų egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raštijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvoje bendrųja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų laukų įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai „apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspektyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šaltiniai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos problematikų. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimų su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egodokumentai; Egodokumentas; Kalbinė tapatybė; Lietuvos egodokumentinis paveldas; Moksliniai tyrimai; Projektas „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės kūrimas“ (AKdb); Projektas „Lietuvos egodokumentinis paveldas“ (LEGODOK); Egodocument; Egodocumentary heritage of Lithuania; Egodocuments; Linguistic identity; Project „Creation of the Private Written Lithuanian Language Database“ (AKdb); Project „Egodocumental Heritage of Lithuania“ (LEGODOK); Science research.

ENBased on the analysis of project results, the article discusses the achievements in the study of egodocuments over the past five years and the prospective study fields emerging in the European research area and Lithuania. In Lithuania, attention to egodocuments increased in around 2010 after a new term - egodocument - was introduced to scientific discourse; its conceptual adaptation led to more systematic studies of writings in the first person. In addition to the studies published in the framework of the project Egodocumental Heritage of Lithuania (LEGODOK), the project Creation of the Private Written Lithuanian Language Database (AKdb) implemented by the Institute of the Lithuanian Language and its partners deserves a special mention; in the frames of the project, the data of the written Lithuanian language (letters, diaries, memoirs, inscriptions on photographs) are collected and digitalised electronically. In Lithuania, the general research tendency can be considered the studies on self-consciousness and identity expression of the elite (Radziwiłł, Römer) as well as the attempts to add an increasing number of sources to the research field, e.g. memory books (album amicorum) telling about oneself, i.e. the creating person. Traditionally, the so called ‘from below’ studies focusing on non-elite social groups are strong in Lithuania. They include the research of written culture and mentality change associated with national revival related problems. They consider egodocuments (including letters) and their dissemination in the period of early modernity a public rather than private means of communication. Inter-disciplinary ‘from below’ studies are viable in Northern Europe (Anna Kuismin).In Western Europe the Villa Vignoni forum, bringing together Italian, French and German researchers (Giovanni Ciappelli, Franęois-Josephas Ruggiu, Claudia Ulbrich), inspired solid publications dedicated to personal, familial and communal identities in a cross-cultural perspective. The published egodocumentary history sources and the fundamental research carried out in Poland often extend to the issues of old Lithuania (Adam Kucharski, Stanisław Roszak). Therefore, with certain research tendencies coming to the fore, the article makes a conclusion that by expanding international cooperation with our neighbours, the research of the egodocumentary heritage of Lithuania as expression of linguistic identity as well as cross-cultural research of multilingualism and dissemination of multidimensional identity in the modernising society should be continued in Lithuania. [From the publication]

• Jadvygos Juškytės (1869-1948) rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje / Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 2020, 9, p. 83-106.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų refleksijos apie politines permainas 1794 m. pabaigoje - 1795 m. privačios korespondencijos duomenimis / Domininkas Burba. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė : personalijos, idėjos, refleksijos / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. P. 335-357.
• Manuscript books: collections of political life materials from the area of the Grand Duchy of Lithuania dating back to the 17th and 18th centuries in libraries, archives and museums in Poland / Maciej Matwijów. Knygotyra. 2021, t. 77, p. 171-202.