Kasdienybės pasaulio konstravimo ypatumai menininkės migrantės autobiografiniuose tekstuose: Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės laiškai Barborai Didžiokienei1

LTPeterburgietė Olga Švedė-Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967) 1919 m. kartu su savo vyru Vladimiru Dubeneckiu emigravo iš Rusijos į Lietuvą. Vėliau ji išvažiavo į Berlyną, o nuo 1921 m. galutinai apsigyveno Kaune. 1921 m. į Lietuvą emigravo dar vieną peterburgietė – Varvara Gorochova – Barbora Didžiokienė (1896–1976), kuri dar Peterburge ištekėjo už Lietuvos dailininko Vlado Didžioko. Moterys susidraugavo ir ėmė susirašinėti. Dauguma išsaugotų laiškų parašyti 1950–1967 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune yra saugomi 246 vnt. O. Dubeneckienės-Kalpokienės laiškų ir atvirlaiškių, adresuotų B. Didžiokienei, ir 11 vnt. B. Didžiokienės O. Dubeneckienei-Kalpokienei neišsiųstų laiškų. Dviejų menininkių laiškų analizė sustiprins „moteriškojo“ segmento poziciją Lietuvos dailėje, papildys ir praplatins Lietuvos kultūrinio gyvenimo paletę, atvers moterų korespondencijos ypatumus ir laiškų sąsajas su literatūra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autobiografiniai tekstai; Barbora Didžiokienė; Kasdienybės; Kasdienybės studijos; Literatūriškumo formos; Literatūriškumo formos autobiografiniuose; Migracijos studijos; Moterys menininkės; Moterų susirašinėjimas; Olga Švedė-Dubeneckienė-Kalpokienė; Studijos; Tekstuose; Autobiographical texts; Forms of Literariness in Autobiographical Texts; Migration Studies; Reikšminiai žodžiai prie apibendrinimo; Studies of Everyday Life; Women-artists; Womens Correspondence.

ENIn 1919, the Petersburgian Olga Švedė- Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967) emigrated from Russia to Lithuania together with her husband Vladimiras Dubeneckis. After moving to Berlin for a period of time, she settled permanently in Kaunas in 1921. Another Petersburgian emigrated to Lithuania in the same year as well: Barbora Didžiokienė (1896–1976), who had married the Lithuanian painter Vladas Didžiokas while still living in Petersburg. The two women became friends and started corresponding. The majority of their extant letters were written in the period from 1950 to 1967. The National Čiurlionis Museum in Kaunas is the repository of 246 letters and cards sent by Dubeneckienė-Kalpokienė and addressed to Didžiokienė as well as of 11 letters that were written by Didžiokienė and addressed to Dubeneckienė-Kalpokienė but never sent out. This article discusses the structure and distinguishing features of this correspondence. [From the publication]