Diplomato žmonos portretas

LTPasaulinės diplomatijos istorija pasakoja apie įvairaus laikotarpio tarptautinius santykius tarp valstybių arba apie vienos valstybės užsienio politiką. Diplomato biografija taip pat yra vertinga diplomatijos istorijos dalis. Paprastai pasakojime apie diplomatą paminima ir jo šeima: tėvai, žmona, vaikai. Pastarieji dažniausiai lieka pasakojimo epizoduose. Net diplomato žmonos portretas dažniausiai būna blankus, stipriai užgožtas diplomato personalijos. Nors būtent žmona, kaip diplomatą lydintis asmuo, būna pirmoji pagalbininkė, liudininkė, vertintoja. Lietuvos diplomatinės tarnybos, veikusios sovietinės okupacijos metais, istorija atskleidžia unikalius diplomatų likimus, jų išskirtinės veiklos faktus, kurie sugulė į ne vieną monografinį pasakojimą, straipsnį ar virto šaltinių publikacija. Tačiau žvelgiant giliau – ir diplomatinės tarnybos narių žmonos, jų veikla verčia atkreipti pagarbų dėmesį į jas ir papasakoti jų likimus tragišku valstybei laikotarpiu. Tekste trumpai pristatomos Marija Radzevičiūtė-Žadeikienė, Regina Kašubaitė-Budrienė, Elena Taraškevičiūtė-Gerutienė, Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė ir Daniela d‘Ercole-Lozoraitis, Ona Galvydaitė-Bačkienė, Janina Čiurlytė-Simutienė, Halina Jonė Narusevičiūtė-Žmuidzinienė, Gražina Elžbieta Gustaitytė-Krivickienė, Bronė Mėginaitė-Klimienė, Ona Viburytė-Kajeckienė ir Jozefina Rauktytė-Daužvardienė, Stefanija Gervinaitė-Balickienė. Šių diplomatų žmonų veiklos biografijos leidžia teigti, kad jos buvo ne tik stipri moralinė atrama savo sutuoktiniams, bet ir stiprus finansinis ramstis išlaikant nepriklausomos Lietuvos diplomatinius postus krašto okupacijos metais. [Iš leidinio]

ENThe history of world diplomacy tells the story of international relations between states or of the foreign policy of one state during various periods. A diplomat’s biography, usually mentioning his family (parents, spouse, children), is also a valuable part of diplomacy’s history. The portrait of a diplomat’s spouse is often sparse, overshadowed by the personality of the diplomat, even though it is the diplomat’s wife who, as the person accompanying the diplomat, is his first helper, witness, and judge. The history of Lithuania’s diplomatic service, active during the Soviet occupation, reveals the unique destinies of diplomats and the circumstances of their exceptional activities, which have already inspired several monographs, articles, and source publications. But a deeper look compels paying respectful attention as well to these diplomats’ wives and their fates during this tragic period of Lithuanian history. That is why this article surveys at least briefly the biographies and activities of Marija RadzevičiūtėŽadeikienė, Regina Kašubaitė-Budrienė, Elena Taraškevičiūtė-Gerutienė, Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė and Daniela d‘Ercole-Lozoraitis, Ona Galvydaitė-Bačkienė, Janina Čiurlytė-Simutienė, Halina Jonė Narusevičiūtė-Žmuidzinienė, Gražina Ežbieta Gustaitytė-Krivickienė, Bronė Mėginaitė- Klimienė, Ona Viburytė-Kajeckienė and Jozefina Rauktytė-Daužvardienė, Stefanija Gervinaitė-Balickienė. These ladies provided not only strong moral support to their husbands but also were instrumental financially in helping to maintain independent Lithuania‘s diplomatic posts during the years of soviet occupation. [From the publication]