Pietvakarių Lietuvos jaunimo sudėtinės mišios

LTVienas iš mažiausiai tyrinėtų lietuvių kaimo religinio gyvenimo papročių – jaunimo mišios. Autorius nepretenduoja į baigtinę šventės analizę, o turi tikslą paskelbti 1991 ir 1993 metais ekspedicijose surinktą medžiagą, kad atkreiptų dėmesį į šias etninės kultūros realijas ir skatintų jas tyrinėti. Taip pat siekiama nustatyti šių papročių reikšmę tarpukario jaunimo socialiniam gyvenimui, pasvarstyti apie šios šventės ištakas. Ši šventė užfiksuota Pietvakarių Lietuvos areale. Šventė susidėjo iš dviejų dalių – bažnyčioje už konkretaus kaimo jaunimą laikomų mišių ir jaunimo pobūvio, vykusio troboje, kieme ar už sodybos ribų. Jaunimo mišios nuo tų vietovių paprastų vakarėlių skyrėsi prieš pasilinksminimą vykusiu sambūriu bažnyčioje. Per kaimui skirtas mišias bažnyčioje jaunimas patirdavo dvasinį apsivalymą. Šia prasme šventė buvo gerokai svarbesnė už atlaidus. Mišių intencija ugdydavo socialinį solidarumą, formuodavo bendraamžių bendrijos narių chronologijos, teritorinės bei konfesinės saviidentifikacijos jausmus. Redukuojantis senosioms pavasario šventės formoms, senasis jų turinys buvo apgaubtas nauju konfesiniu apvalkalu ir iš suaugusiųjų buvo perimtas jaunimo. Iš turimų duomenų šio proceso teritoriją ir laiką sunku nustatyti; tikėtina, kad jaunuomenės šventė galėjo susiformuoti ir kitur ir būti perimta kultūrinių kontaktų būdu. Tačiau kiekvienu atveju jaunimo mišios bendruomenine prasme atliko panašų vaidmenį, kaip sambūriai Sekminių metu.Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Jaunimo bendruomenė; Jaunimo papročiai; Jaunimo sambūriai; Jaunimo sudėtinės mišios; Mišios; Papročiai; Pietvakarių Lietuva; Religinio gyvenimo formos; Sudėtinės mišios; Tradicija; Compound masses; Customs; Forms of religious life; Mass; Southwest Lithuania; Tradition; Young people; Youth community; Youth customs; Youth meetings; Youth worship.