Šeimos tradicijos Kintų apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje

LTApie Mažosios Lietuvos lietuvininkų buitį, šeimos tradicijas, apeigas turime nemažai rašytinių šaltinių. Tačiau lietuvininkų tradicijos buvo menkai fiksuojamos ir tiriamos, ypač Klaipėdos krašte. Kiek gyveno Kintų apylinkės lietuvininkų iki Antrojo pasaulinio karo, tikslių žinių nėra. Iš senbuvių apklausos galima spręsti, kad čia tautybės klausimas XX a. pirmojoje pusėje turėjo savo ypatumų. Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos oficiali kanceliarinė kalba buvo vokiečių. Tai darė įtaką lietuvininkų šeimoms, tarp kurių radosi namuose vokiškai kalbančių. Be to, kūrėsi mišrios šeimos, kuriose vyravo vokiečių kalba. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, atsiradus lietuviškoms mokykloms, įstaigoms ir pradėjus čia rengti lietuviškas šventes, lietuvininkų tautinis sąmoningumas šiek tiek atgijo. Tačiau, kai 1939 m. lietuvininkai tapo Vokietijos piliečiai, savo lietuviškumą senbuviai turėjo slėpti, buityje vis dažniau pradėta vartoti vokiečių kalba, o tai darė poveikį šeimos papročiams. Remiantis Kintų apylinkių senbuvių apklausa, jų atsiminimais, straipsnyje aptariamos iki Antrojo pasaulinio karo vietiniams gyventojams būdingos šeimos tradicijos ir išryškinami jų raidos ypatumai. Tyrimas atskleidžia, kad XX a. pirmojoje pusėje lietuvininkų šeimos tradicijos Kintų apylinkėse pastebimai nyko, prarasdamos savo apeiginę prasmę. Nusilpo kaimo žmonių bendruomeniniai papročiai. Šiuos pokyčius lėmė didelė evangelikų liuteronų bažnyčios įtaka šeimoms, intensyvus lietuvininkų vokietinimas, gilėjanti šeimų turtinė diferenciacija, kuri skatino pasiturinčių būrų nutautėjimą.Reikšminiai žodžiai: Kalendoriniai papročiai; Kintai; Liaudies kultūra; Papročiai; Šeima; Šeimos tradicijos; Calendar customs; Customs; Family; Folk culture; Kintai; Traditions of family.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History