Persirengėlių tipai, jų prasmė ir ryšys įvairiose apeigose

LTStraipsnyje aptariami persirengėlių tipai, kurie apima ir kalendorines šventes, ir žmogaus gyvenimo ciklo ritualus. Siekiant išsiaiškinti tokio paralelizmo priežastis, nuodugniai apžvelgiami visi lietuvių papročiai, kurių metu pasirodydavo persirengėliai. Lietuvoje labiausiai žinomi Užgavėnių persirengėliai, kurie yra gyvybingi iki šių laikų. Šaltiniai mini persirengėlius ir kitose žiemos šventėse – per Kalėdas, Naujuosius metus, Tris karalius. Lietuviškuose kalendoriniuose papročiuose akivaizdžiai vyrauja žiemos ciklo persirengėliai. Analogija regima ir gyvenimo ciklo ritualuose – krikštynų papročiuose ir laidotuvėse. Krikštynų persirengėliai lydi centrinį personažą – pribuvėją, kartais kūmą. Kaukė diktuoja ją dėvinčiojo elgesį, yra puiki priemonė norint paslėpti savo asmenybę. Lietuviškoje medžiagoje nėra duomenų apie kaukės panaudojimą laidotuvėse. Kaukės motyvas yra susijęs su visais svarbiausiais žmogaus gyvenimą lydinčiais virsminiais ritualais, taip pat su kai kuriais kalendoriniais periodais ir šventėmis. Ne visose apeigose senieji persirenginėjimo papročiai nyko tolygiai: pirmiausia tuose ritualuose, kur akivaizdžiai vyksta šio ir ano pasaulių sąlytis, – laidotuvėse ir gimtuvėse, vėliau – kalendoriniuose ir vestuviniame ritualuose, alegoriškai išreiškiančiuose mirties ir atgimimo simbolizmą. Keičiantis kaukės pirminei prasmei, jos raida pasuko trimis kryptimis: į miestiečių karnavalą; į vaikų pasilinksminimus; į dramą. Šios raidos įtakoje keitėsi ir tradiciniai papročiai, juose įsivyravo naujos kaukės prasmės, pakito ir karnavalininkų elgesys, ir požiūris į juos.Reikšminiai žodžiai: Karnavalas; Kaukė; Liaudies kultūra; Persirengimas; Persirengėliai; Ritualas; Carnaval; Costumed characters; Disguise; Dressing gowns; Folk culture; Mask; Ritual.