LTStraipsnyje aptartos pačios seniausios ar lietuvių kalbai reikšmingos senosios knygos, saugomos Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Tarp kitų vertingų ir įdomių eksponatų muziejuje yra saugomos senosios knygos. Jos išleistos XVI–XIX a. senąja slavų, lotynų, lenkų, vokiečių, lietuvių ir kitomis kalbomis LDK, Mažojoje Lietuvoje, taip pat Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir tik nedidelė dalis – kitose Vakarų Europos valstybėse. Iki spaudos draudimo (1864 m.) išleistų knygų yra daugiau nei 200 vienetų, o leistų spaudos draudimo metais (1864–1904) priskaičiuojama beveik 400. Tematiniu požiūriu daugelis knygų – religiniai leidiniai: giesmynai, maldų knygos, Biblijos vertimai, Naujojo Testamento leidimai, šventųjų gyvenimų aprašymai, brevijoriai, kalendoriai ir t. t. Tačiau yra ir pasaulietinių raštų: gramatikų, žodynų, elementorių, užsienio autorių grožinės literatūros kūrinių originalo kalba, praktinio pobūdžio knygelių, didaktinių leidinių, lietuvių autorių kūrybos pirmųjų leidimų, vertimų ir panašiai. Knygos atspindi mūsų raštijos ir literatūros istoriją. Prasidėjusi kaip raštija, amžių bėgyje ji išaugo į grožinę literatūrą: nuo lotyniškai rašiusio M. K. Sarbievijaus iki K. Donelaičio. Lietuvių literatūra įvairi žanrais, joje matomos ryškios beletristikos viršukalnės – K. Donelaitis, A. Strazdas, A. Baranauskas, M. Valančius. Senosiose knygose lietuvių kalba yra užfiksuota lietuvių bendrinės kalbos būklė XVI–XIX a. ir tam laikui būdingi literatūrinės kalbos bruožai bei lietuvių bendrinės kalbos raida, jos progresas. Senosios knygos pasakoja ir spaudos istoriją.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kalba; Lietuvos literatūra; Literatūra; Maironio lietuvių literatūros muziejus; Muziejai; Rinkiniai; Senieji spaudiniai; Senosios knygos; Spauda; Collections; History; Language; Literature; Lithuanian literature; Maironis Lithuanian Literature Museum; Old Books; Old printing; Press.