Naujųjų medijų etika : diskurso formavimosi rekonstrukcija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Naujųjų medijų etika: diskurso formavimosi rekonstrukcija
Alternative Title:
New media ethics: reconstruction of discourse formation
Publication Data:
Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2017.
Pages:
178 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Santrauka — Summary — Santrumpos — Įvadas — Naujųjų medijų etikos diskurso kontekstas — IKT revoliucija — Naujosios medijos ir skaitmeninės kultūros formavimasis — Socialinės medijos — Informacinės visuomenės formavimasis — Saugumas ir laisvė informacinėje visuomenėje — Naujųjų medijų etika ir socialinės transformacijos — Etiniai naujųjų medijų iššūkiai — Prieiga prie informacijos ir žinių — Išraiškos laisvė ir privatumas — Skaitmeninis tapatumas — Biometriniai duomenys — RFID technologijos — Jutimo technologijos — Bepiločių orlaivių technologijos — Dirbtinis intelektas ir transhumaniškumas — UNESCO informacinės visuomenės etikos kodeksas — Naujųjų medijų etikos teorijos — Ankstyvosios naujųjų medijų etikos teorijos — Jamesas H. Mooras: kompiuterių etikos pagrindimas — Neilas Postmanas: pramogų etika medijuotoje visuomenėje — Jūrgenas Habermasas: diskurso etika — Howardas Rheingoldas: virtualiųjų bendruomenių etika — Brandžiosios naujųjų medijų etikos teorijos — Luciano Floridi: informacinė etika infosferos projekte — Rafaelis Capurro: tarpkultūrinė naujųjų medijų etika — Mike'as Sandbothe'ė: pragmatinė naujųjų medijų etika — Stephenas J. A. Wardas: globalioji naujųjų medijų — Zygmuntas Baumanas: postmodernioji naujųjų medijų etika — Krikščioniškoji naujųjų medijų etika — Eksperimentinės naujųjų medijų etikos teorijos — Feministinė naujųjų medijų etika — Pokolonijinė afrikietiškoji naujųjų medijų etika — Konfucianistinė naujųjų medijų etika — NBIC konvergencijos etika — Globaliosios dorybių etikos perspektyva naujųjų medijų kontekste — Išvados — Literatūra.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje pristatomas ir analizuojamas naujųjų medijų etikos diskursas, rekonstruojamos diskurso formavimosi prielaidos, raidos momentai, esminiai procesai ir teorijos. Monografijoje tvirtinama, kad naujųjų medijų etika, kaip novatoriška tyrimų sritis, informacinėse visuomenėse pamažu susiformavo profesionalams ir plačiajai visuomenei susidūrus su etiniais iššūkiais bei problemomis, kurių kilo sąveikaujant informacijos ir komunikacijos mokslams, kompiuterių technologijoms bei medijų filosofijai. Naujųjų medijų etikos probleminį lauką plačiąja prasme sudaro skaitmeninių informacijos ir komunikacijos technologijų bei žmonių sąveika vertybiniu pagrindu. Naujųjų medijų etikos diskurso probleminis laukas yra efemeriškas ir dinamiškas, todėl jis šioje monografijoje tiriamas istoriniu, probleminiu ir metateoriniu lygmenimis. Naujųjų medijų etika apima dvi pagrindines sritis: skaitmenines informacijos ir komunikacijos technologijas bei etiką, kuri įgalina žmogiškąją moralinių normų refleksiją bei padeda atskleisti ir pagrįsti veiksmus, kurie pripažįstami kaip teisingi ar neteisingi, leidžia paaiškinti jų esmę, patikslinti argumentus, vertinant reiškinius, sudarančius moralės lauką. Naujųjų medijų etika plačiąja prasme tiria skaitmeninių informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) poveikį mūsų visuomenėms ir aplinkai. Kompiuterių technologijų poveikis neapsiriboja vien tik kompiuterių profesionalų rate kylančiomis techninėmis ir moralinėmis problemomis - priešingai, šis poveikis turėtų būti suprantamas kaip kažkas, kas apima visą visuomenę. Siauresne prasme naujųjų medijų etika tiria etinius klausimus, kurie susiję su internetu arba su juo susietomis informacijos ir komunikacijos medijomis.Tokie etiniai naujųjų medijų iššūkiai kaip privatumas, informacijos perteklius arba stoka, laisvos prieigos prie informacijos teisė, skaitmeninė atskirtis, įvairios politinių galios struktūrų manipuliacijos, pasitelkiant skaitmenines technologijas, dirbtinio intelekto iškilimas ir robotikos iššūkiai žmonijai, skaitmeninė ekologija, kibernetiniai nusikaltimai, terorizmas, karai, saugumas, diskriminacija ir daugelis kitų reiškinių šiandien gali būti efektyviai sprendžiami tik tarptautinio dialogo forma, todėl daugelis naujųjų medijų srityje dirbančių profesionalų savo tyrimuose kelia bendrą tikslą ir tikisi, kad naujųjų medijų etika gali ir turi prisidėti prie skaitmeninio amžiaus etinių iššūkių sprendimo. Pagrindinis monografijos Naujųjų medijų etika: diskurso formavimosi rekonstrukcija objektas yra filosofinė (metateorinė) masinių skaitmeninių informacijos ir komunikacijos technologijų poveikio žmonių veiksmų motyvams ir elgesiui apskritai refleksija, kuri apima visą naujųjų medijų etikos diskurso probleminį lauką. Pagrindinis tyrimo tikslas yra siekis apžvelgti, išanalizuoti ir pristatyti naujųjų medijų etikos diskurso formavimąsi, plėtrą ir didėjantį aktualumą lemiančius veiksnius bei atskleisti naujųjų medijų etikos diskurso reikšmę dabartiniame medijų filosofijos probleminiame lauke.Siekiant šio tikslo, keliami konkretūs uždaviniai: 1) ištirti naujųjų medijų etikos diskurso kontekstą, atskleidžiant jo formavimąsi veikusius veiksnius, tokius kaip IKT revoliucija ir informacinės visuomenės formavimasis; 2) išanalizuoti skaitmeninės kultūros formavimosi ir socialinių medijų masinio paplitimo reikšmę naujųjų medijų etikos diskursui; 3) išanalizuoti pagrindinius etinius naujųjų medijų iššūkius; 4) ištirti ir pristatyti svarbiausias naujųjų medijų etikos teorijas: a) išanalizuoti ankstyvąsias naujųjų medijų etikos teorijas; b) išanalizuoti brandžiąsias naujųjų medijų etikos teorijas; c) išanalizuoti eksperimentines naujųjų medijų etikos teorijas. Pagrindiniai monografijoje taikyti mokslinio tyrimo metodai: teorinė-kritinė rekonstrukcija, sisteminė analizė, lyginamoji analizė, atvejo analizė, metaanalizė. [Iš leidinio]

ENMonography presents and analyzes the discourse of new media ethics including the reconstruction of the assumptions of discourse formation, as well as of the development of the essential processes, theories and moments. It is argued that new media ethics as an innovative area of scientific research has gradually formed in information-based societies when professionals and other users faced with ethical challenges and problems which arose in the interaction of information and communication sciences, computer technology and media philosophy. An area of new media ethics in the broad sense consists of interaction between digital information, communication technology and human values. The field of issues of new media ethics discourse is ephemeral and dynamic, so it is investigated in this monography at historical and metatheoretical levels. New media ethics covers two main areas: digital information, communication technology and ethics, which enables reflection of human moral standards and helps to identify and justify actions that are recognized as correct or incorrect, to explain their essence, to clarify the arguments in assessing the phenomena which constitute moral field.New media ethics in the broad sense investigates impact of the digital information and communication technologies (ICT) on our environment and societies. The impact of computer technologies is not limited to the technical and moral problems rising inside computer professionals, on the contrary, this effect has been seen as something that covers the entire society. In a narrower sense new media ethics investigates ethical issues related to the Internet or its associated information and communication media. Such ethical challenges of new media as privacy, overload or lack of information, free access to information, digital divide, as well as various manipulations of political power structures using digital technology, artificial intelligence, rise of robotics and its challenges to humanity, digital ecology, cyber crime, terrorism, wars, safety, discrimination, and many other issues today can be effectively addressed only in the form of international dialogue, so many professionals working in the field of new media pose a common goal and expects that the new media ethics can and should contribute to the solution of ethical challenges of the digital age. The main object of the monography New Media Ethics: Reconstruction of Discourse Formation is philosophical (metatheoretical) reflection of impact on people's motives and behavior in general caused by digital information and communication technologies, so this reflection includes the entire problem area of the discourse of new media ethics.The main aim of the monography is to investigate, to analyze and to present the factors of formation, development and increasing relevance of discourse of new media ethics, and to reveal the significance of the discourse of new media ethics in the current problematic field of media philosophy. This general aim is broken down to four more specific objectives that would together achieve the overall goal of the monography: 1) to investigate the context of discourse of new media ethics revealing factors of its formation such as the ICT revolution and the rise of the information society; 2) to analyze the significance of the formation of digital culture and of the development of social mass media for the discourse of new media ethics; 3) to analyze the main ethical challenges of new media; 4) to investigate and present the most important theories of new media ethics: a) to analyze the early theories of new media ethics; b) to analyze the mature theories of new media ethics; c) to analyze the experimental theories of new media ethics. The main methods used in this monography: the theoretical-critical reconstruction, the systematic analysis, the comparative analysis, the case studies, the metaanalysis. [From the publication]

ISBN:
9789955189442
Related Publications:
Politinė retorika socialinėje sąveikoje: I. Šimonytės „Facebooko“ paskyros analizė / Giedrė Vaičekauskienė. Politologija. 2018, Nr. 3 (91), p. 96-138.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/70117
Updated:
2022-01-19 15:39:36
Metrics:
Views: 161
Export: