LTŠiuo tyrimu siekiama palyginti Baltijos valstybių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) ir Vengrijos ekonomines bei socialines sąlygas 2004–2015 metų laikotarpiu, akcentuojant turizmo procesus. Visos keturios šalys priklauso Europos Sąjungai, 2008 m. ekonominė krizė gerokai paveikė jas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Ieškome atsakymų į klausimus, kokie procesai vyko ekonomikoje ir turizmo sektoriuje, kokį vaidmenį regionų rinkodaros priemonės turi kiekvienos šalies gerovei, ar vis dar galima didinti turizmo potencialą interneto rinkodaros priemonėmis. Iš šiame straipsnyje pateiktų turizmo vietovių valdymo programų paketų aišku, kad Estija, Latvija ir Lietuva yra pasirengusios bendram vystymuisi, kartu šios šalys primygtinai siekia išlaikyti savo tapatybę. Taigi verta taikyti priemones, kurios leis išskirti kiekvienos šalies privalumus. Estija buvo pirmoji, pradėjusi miesto prekės ženklo kūrimą. Svetainė visitestonia.com puikiai apipavidalinta, aiški, turinys – prasmingas. Ji naudinga turistams, nes pateikta išsami informacija, svetainės struktūra logiška ir patogi vartotojui. Latvijos pasirinkta „žalioji“ kryptis dera su šio amžiaus „atgal į gamtą“ tendencija. Gyvenimo ritmas yra tiek pagreitėjęs, kad vartotojai nori ramiai ilsėtis nepaliestoje gamtos aplinkoje. Lietuva stengiasi į turizmo sektorių pritraukti kuo daugiau investuotojų ir pirmiausia orientuota į turistus, kurie nori gauti medicinines paslaugas (plastikos chirurgija, odontologija ir pan.). Akivaizdu, kad šios trys Baltijos regiono šalys žinomos kaip žinių visuomenės šalys, turinčios pakankamą žinių ir gebėjimų bagažą, todėl ir turizmo kryptys yra ne tik kultūrinių ar gamtos objektų lankymas. Šiuo metu matomos turizmo plėtrios kryptys yra šios: kelionių ir verslo, medicinos ir jaunimo (kuriami turistiniai maršrutai, pramogos išskirtinai jaunimui).Be to, nustatyti nesklandumai perkant turizmo paslaugas internetu, dėl to reikėtų kuo aiškiau apibrėžti, kokią paslaugą gaus vartotojas atvykęs į konkrečią šalį ar užsisakęs konkrečią paslaugą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estija (Estonia); Internetinė rinkodara; Latvija (Latvia); Pasaulinė ekonominė krizė; Pasaulio ekonomikos krizė; Turizmas; Vengrija; Hungary; Latvia; Lithuania; Online marketing; Tourism; World economic crisis.
ENThe aim of this study is to compare the Baltic States (Estonia, Latvia, and Lithuania) and Hungary’s economic and social terms in the period from 2004 to 2015, with an emphasized character in the tourism processes. Each of the four countries joined to the European Union (2004). The 2008 economic crisis seriously affected these areas at both national and regional levels. We try to find the answer to what kind of processes took place in the economy and in tourism; and what kind of role has the regional marketing toolbar in each countries’ prosperity; and it is still possible to enhance the affirmation of the tourism potential with the online marketing tools. [From the publication]