Priebalsių akustinės ypatybės : palatalizacija ir balsingumas

LTŠi monografija parengta remiantis projekto „Pietų ir rytų aukštaičių akustiniai požymiai“, kurį rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programos lėšų, tyrimais. Ją sudaro įvadas, skyriai „Priebalsių palatalizacija“ ir „Priebalsių baisingumas“, išvados, literatūros sąrašas, pavardžių ir dalykinė rodyklės, aiškinamasis terminų žodynėlis. Kiekviename dėstymo skyriuje pirmiausia pateikiamos bendrosios žinios nagrinėjama tema, toliau aptariami atskirų priebalsių požymiai (pirmiau - bendrinės lietuvių kalbos, paskui - tarmių: pietų ir rytų aukštaičių). Akustinės fonetikos tyrimų laukas labai platus, todėl viename darbe aprėpti jį visą ir išsamiai atskleisti įvairius reiškinius sudėtinga. Šioje mokslo srityje objektyvi analizė ir sintezė, patikimi rezultatai, tikslios interpretacijos imlūs laiko arba reikalauja kryptingų tyrėjų pajėgų ir pastangų. Tad tyrimo objektu pasirinkti du lietuvių kalbai ir jos tarmėms aktualūs probleminiai aspektai - priebalsių asimiliacija ir baisingumas. Pagrindinis šios monografijos tikslas - išsiaiškinus, kokie artikuliaciniai ir akustiniai procesai lemia diferencines palatalizuotų ir nepalatalizuotų, skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių ypatybes, nustatyti kuo paprastesnius (tiek naudojimo, tiek ir imlumo tyrimo laikui požiūriu) ir patikimesnius kiekybinius diferencinius rodiklius. Be to, iškeltas ir kitas tikslas - aptarti, išbandyti siūlomus tyrimo metodus ir juos pritaikyti bendrinės lietuvių kalbos, taip pat pietų ir rytų aukštaičių priebalsių palatalizacijai ir balsingumui tirti. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Priebalsiai; Akustinės ypatybės; Palatalizacija; Balsingumas; Fonetika; Consonants; Acoustic characteristics; Palatalization; Voicing; Phonetics.

ENStudies of acoustic characteristics of consonants are large in number worldwide. Yet the investigations of consonant acoustics by Lithuanian researchers are just in a departure point. Up to now, the research on consonants in standard and dialectal Lithuanian have been concentrating mostly on the time aspects (durations of consonants) while the significant spectral features were considered only episodically. In general, vowel acoustics was analyzed more thoroughly instead, because of its relative simplicity compared to the consonant acoustics. The current monograph is actually the first broad study of consonants from the viewpoint of acoustic phonetics in Lithuania. The main aim of the study is, based on the articulatory and acoustic processes resulting in the differential acoustic cues for palatalization and voicing, to determine the quantitative differential indices. The indices sought should be as simple (in the sense both of usage and time resources) and reliable as possible. The book comprises of introduction, the parts Consonant Palatalization, Consonant Voicing, conclusions, references, name and subject indices, and the explanatory vocabulary of terms. Both parts start with the general knowledge of the discussed topic, then research of the topic in the world is overviewed, and relevant issues are discussed. The subsequent chapters examine the articulatory and acoustic cues of different groups of consonants: sonorants (only in the first part Consonant Palatalization), fricatives, stops, affricates, and also consonant junctures. The parts are completed with the chapters of generalizations.The chapters for the groups of consonants start with the general articulatory and acoustic cues; there the differential indices are proposed and the techniques of acoustic measurements are discussed. The indices and techniques are applied, first, for the case of standard Lithuanian (the samples were obtained mainly from Pakerys, Pupkis 2004; single male speaker), and second, for the case of two Lithuanian subdialects of the Southern and Northeastern Aukštaitians (several speakers). [From the publication]