Lietuvos ir Rusijos santykiai XV-XX a.

LTLietuvos geopolitinė padėtis yra sudėtinga. Mūsų protėviai, įsikūrę šalia Baltijos jūros, teritorijoje, kur susikerta Rytų ir Vakarų interesų sferos, dažnai tapdavo stipresnių kaimynų ar šiaip priešiškų valstybių taikiniu. Tokia valstybės geografinė padėtis ir nepalankus gynybai kraštovaizdis darė Lietuvą pažeidžiamą išoriškai. Kaimynai sugebėdavo pasinaudoti ir kilusiais sunkumais, Lietuvos vidaus ir tarptautine situacija. Didžiausią įtaką Lietuvos politiniam ir kultūriniam gyvenimui, jos valstybingumo raidai nuo XV a. pabaigos darė rytų kaimynė - Maskvos kunigaikštystė, vėliau carinė Rusija, o nuo XX a. Sovietų Sąjunga. Skirtingas valstybių dydis ir geopolitiniai interesai, agresyvi Rusijos užsienio politika ir kultūriniai, ideologiniai skirtumai lėmė įtemptus santykius ir neramią kaimynystę. Lietuvos ir Rusijos santykiuose galima įžvelgti tam tikrą dėsningumą: kai Lietuva yra stipri, nepriklausoma, tada Rusija - susiskaldžiusi, silpna, nedaranti įtakos regione, ir atvirkščiai. Iki XV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (toliau - LDK) buvo viena stipriausių Europos valstybių, o Rusija - silpna, susiskaldžiusi. Vėliau, silpstant LDK, Maskvos kunigaikštystės galia auga. Nuo XV a. santykiai nuolat blogėja, o nuo XVII a. antrosios pusės Rusija galutinai perima iniciatyvą santykiuose su Lietuva. XX a., žlugus carinei Rusijai ir esant silpnai Sovietų Rusijai, Lietuva tapo nepriklausoma. Du kartus - 1918 ir 1990 m. - Lietuva atkūrė valstybingumą. Reikia tikėtis, kad ateityje Lietuva su Rusija galės bendrauti kaip tarptautinės bendruomenės lygiavertės narės ir kaimynės, gerbdamos viena kitos interesus ir savarankiškumą.Knygoje apžvelgiame esminius Lietuvos ir Rusijos santykių raidos aspektus nuo XV a. iki XX a. pabaigos. Joje aptariama, kas lėmė Lietuvos ir Rusijos permainingų santykių pobūdį, kaip besikeičiantys santykiai paveikė Lietuvos politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Šis leidinys skirtas istorijos mokytojams, moksleiviams ir plačiajam skaitytojui ratui. Tikimės, kad jis padės geriau pažinti kaimynus, kurie darė ir toliau daro didelę įtaką mūsų valstybės gyvenimui, suprasti šalių tarpusavio santykių kitimus, jų svarbiausius bruožus. [Pratarmė]