Lietuvių kilmė
LTKnygoje orientuojantis į masinį skaitytoją, nevengiant intriguojančio stiliaus, apžvelgiamos ankstesnės romantinės legendos ir šiuolaikinės, moksliniais tyrimais pagrįstos koncepcijos apie lietuvių kilmę. Pristatomi naujesni, daugiausiai archeologiniais duomenimis paremti tyrimai: Eugenijaus Jovaišos, Valdemaro Šimėno, Algirdo Girininko. Lietuvių kilmės tyrimai šiandien įžengė į naujų duomenų kaupimo ir suvokimo etapą, tačiau tai kelia savitų problemų. Teorine prasme į priekį pasistūmėta mažai. Pavyzdžiui, archeologai, siekdami kuo išsamiau perteikti pačių naujausių tyrimų klausimus, tarsi pamiršta konceptualųjį lygmenį, o kartais visai nieko aiškaus nesuformuluoja apie baltų kilmę. Istorikai savo ruožtu dažniausiai pateikia mažai informatyvią baltų kilmės versiją, arba laikosi dar XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pasiūlytos archeologės Rimantienės rytinių baltų kilmės koncepcijos. Atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinius genetinius tyrimus. Jie gali suteikti papildomų vertingų žinių etnogenezės klausimais. Pavyzdžiui, yra pastebėtas genetinis baltų artumas suomių gentims, kas liudytų jų kilmę iš tų pačių protėvių, nors ugro-finų kalbos net nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Yra ir daugiau diskutuotinų etnogenezės klausimų ir problemų, o etninė Lietuvos istorija ir I tūkst. po Kr., anot V. Šimėno, ne mažiau paini ir sudėtinga negu akmens amžiuje. Konstatuojama, kad ir mūsų dienomis tyrinėtojai negali pateikti vienareikšmio ir aiškaus atsakymo į klausimą – kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis užgimė lietuvių tauta? Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, kartografinėmis schemomis.Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Kilmė; Etnologija; Lithuanians; Provenance; Ethnology.
