LTŠiame straipsnyje lietuvių kalbos beasmenė forma yra ištirta lyginant su atitinkamomis lenkų, ukrainiečių ir baltarusų kalbos konstrukcijomis. Ypatingas dėmesys yra skirtas istoriniam lietuvių kalbos vardininko pakeitimui galininku. Priešingai nei Holvoet`as, kuris pastaruoju metu postulavo lietuvių ir lenkų kalbos "natūralų poslinkį" nuo derinamosios pasyvios konstrukcijos su bevardės giminės pasyviniu dalyviu į beasmenę konstrukciją. Dialektinis ir diachroninis įrodymas yra pacituotas tam, kad paneigtų šią pretenziją.Vėliau dalinė su galininku susijusio atvejo įžanga paženklinta kai kuriuose (Aukštuose) lietuvių dialektuose, taip pat kaip literatūrinė lietuvių kalba yra susijusi pirmiausiai su sudėtinga lenkų adstratum interferencija Lenkijos - Lietuvos Sąjungoje (1569-1795). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Beasmenės konstrukcijos; Impersonal constructions.
ENThe article looks into the impersonal form of the Lithuanian language in comparison to corresponding Polish, Ukrainian and Belarusian constructions. Particular focus is laid on the historical replacement of the Lithuanian nominative by accusative. Differently from Holvoet, who has recently proclaimed the “natural shift” of the Lithuanian and Polish languages from the agreeable passive construction with the passive participle of neuter gender to impersonal construction. Dialectic and diachronic proof is quoted in order to deny this claim. Later, the partial introduction of the accusative-related case is marked in some (Higher) Lithuanian dialects as well as Lithuanian literary language is firstly related to the complex Polish ad stratum interference in the Lithuanian-Polish union (1569-1795).