LTPirmasis pasaulinis karas lėmė ryškius pokyčius Europos politiniame žemėlapyje. 1918 m. buvo paskelbtos nepriklausomos lietuvių ir baltarusių valstybės, tačiau tarpukariu nepriklausomybę išsaugojo tik Lietuva. Tuo metu šioje valstybėje egzistavusi baltarusių bendruomenė buvo labai negausi. Tik 1939 m. prijungus dalį Vilniaus krašto prie Lietuvos baltarusių skaičius šioje valstybėje tapo pastebimai didesnis. Todėl nieko keisto, jog lenkų, lietuvių ir baltarusių istoriografijose baltarusių tautinės mažumos padėtis tarpukario Lietuvoje nebuvo visapusiškai tyrinėjama. Šioje monografijoje kompleksiškai apžvelgiama baltarusių padėtis Lietuvoje 1918–1940 m. Dėmesys telkiamas į lietuvių ir baltarusių santykius, baltarusių santykį su Lietuvos valstybingumu, jų politinę, visuomeninę ir kultūrinę įtaką Lietuvos valstybėje, demografinę padėtį. Daugiausia remiamasi Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos archyvuose saugomais dokumentais. 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę iškilo politinio lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimo bei baltarusių padėties Lietuvos valstybėje problema. Pirmaisiais šios valstybės nepriklausomybės metais vietos baltarusiai nesėkmingai siekė autonomijos ir didesnio politinio vaidmens. Visgi jie turėjo sąlygas plėtoti Lietuvoje savo kultūrinę veiklą. Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune 1923–1927 m. buvo leidžiami baltarusių kultūros veikėjų parengti leidiniai. Dauguma baltarusių emigrantų, kurie susikūrus Lietuvos valstybei nusprendė čia likti, sėkmingai integravosi į visuomenę ir prisidėjo prie lietuvių kultūros plėtros.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Istorija; Belarusians; Lithuania; History.