LTDovydaitis gimė ir augo baudžiavos paženklintame, vargingame Lietuvos kaime, kur nebuvo nei mokyklų (dauguma žmonių buvo beraščiai), nei medicininės priežiūros (penki iš vienuolikos jo brolių ir seserų mirė kūdikystėje). Jis buvo iš tų pirmųjų kaimiečių, kurie siekė mokslo, lankė rusiškas mokyklas, kurios, Šalkauskio žodžiais, „auklėjimo atžvilgiu buvo lyg tai policijos nuovados skyrius“, dalyvavo studentų ideologijos kovose. Kaip politikas ir signataras, Dovydaitis suvaidino svarų vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos visuomeniniame ir intelektualiniame gyvenime, nukentėjo dėl savo įsitikinimų. Nepriklausomybės džiaugsmas virto okupacijos košmaru, pats Dovydaitis buvo sovietų suimtas ir sunaikintas jų kalėjimuose. Rašant tokios įvairiapusės asmenybės biografiją (paprastas kaimo vaikas, publicistas ir daugelio leidinių redaktorius, visuomenės, ypač katalikų organizacijų, veikėjas, profesorius, pagaliau ir politikas), neišvengiamai buvo rašoma ir platesnė Lietuvos istorija, buvo gera proga pabrėžti momentus, kurie buvo neišryškinti ar pamiršti, pavyzdžiui, kiek stulbinamai mažai lietuvių lankė mokyklas prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir kiek daug jų nutautėjo. Monografija Pranas Dovydaitis buvo išleista 1975 m., gūdaus sovietmečio laikais, kai nebuvo jokių laisvės prošvaisčių, kai atrodė, jog sovietų imperija viešpataus amžius, kad nebus galima rašyti apie Dovydaitį, jo nevaizduojant buržuaziniu nacionalistu, tamsiu klerikalu, įvairių atgyvenų puoselėtoju. Knyga buvo parašyta išeivijai, bet su tvirta viltimi, kad ji bus skaitoma ir Lietuvoje, kad ji įterps šviesos žiburėlį į melų ir prasimanymų tamsą. [K.K. Girnius. Kelios pastabos apie Juozo Girniaus monografiją]Reikšminiai žodžiai: Dovydaitis Pranas; Istorija; Biografija; Dovydaitis Pranas; Lithuania; History; Biography.