Negalia ir lytis. Fiziškai neįgalių moterų moteriškumo sampratos

LTKalbant apie neįgalius asmenis Lietuvoje, dažniausiai analizuojamos tokios problemos, kaip socialinis dalyvavimas, užimtumas, švietimas, medicininė ir techninė pagalba, aplinkos pritaikymas, tačiau daug rečiau atsižvelgiama į jų lyties klausimus. Didžioji dalis leidžiamos literatūros moteriškumo klausimais Lietuvoje tyrinėja sveikų moterų problemas, o neįgalių moterų moteriškumas iki šiol lieka beveik neaptartas. Dar mažiau nagrinėti judėjimo negalią turinčių moterų klausimai. Šio straipsnio tikslas – apibūdinti judėjimo negalią turinčių moterų moteriškumo raiškos ypatumus. Straipsnyje mėginama atsakyti, ar fiziškai neįgalios moterys suvokia savo moteriškumą kaip alternatyvą norminiam moteriškumui. Straipsnyje analizuojami 12 pusiau struktūrizuotų interviu su fiziškai neįgaliomis moterimis, remiamasi dalyvaujančio stebėjimo Monciškėse, Lietuvos paraplegikų asociacijos vasaros stovykloje, duomenimis ir „Mis Negalia 2005“ renginio stebėjimo medžiaga. Čia taip pat naudojamasi kai kuriais Lietuvos sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos žurnalo „Nendrelė“ tekstais ir žurnale „Panelė“ spausdintomis istorijomis apie neįgalias merginas bei aptariama mokslinė literatūra negalios ir lyčių tematika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyties tapatybė; Negalia; Seksualumas; Moteriškumas; Kūnas; Gender; Identity; Disability; Sexuality; Femininity; Body.

ENThrough the analysis of twelve semi-structured interviews with physically disabled women and the data collected at the summer camp of the Lithuanian Paraplegia Association in Monciškės and at the show “Miss Disability 2005”, the article focuses on the peculiarities of the disabled women’s femininity. The article also uses several texts from the Lithuanian nerve-muscle sickness journal “Nendrelė” and life stories of young disabled women published in youth magazine “Panelė“. The interview material leads us to conclusion that most physically disabled women perceive femininity in a traditional way. In their view, the capability to carry out “feminine” household duties, physical beauty and “soft” character are the main features of a woman. Internalising normative body ideals, most disabled young women attempt to disguise their disability. The informants encounter the society’s negative attitude towards them, particularly with regard to their sexuality and motherhood. However, the data of the research reveals that the real life of the physically disabled contradicts the established public attitude towards them. The majority consider sexuality and partnership as a normal part of their lives.