Darbo vietų plėtojimo darnumą Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose lemiantys veiksniai

LTDarbo vietų plėtojimo darnumą kaimiškuosiuose regionuose lemia susisluoksniavusi vidinė ir išorinė įvairaus valdymo lygio aplinka, kurios veiksniai nuolat kinta ir tarpusavyje koreliuoja. Atviras darbo vietų plėtojimo procesas nėra savaiminis, jį būtina profesionaliai valdyti, atsižvelgiant į daugelį veiksnių, kurie gali būti priskiriami vidinės (artimos ir tolimos) ir išorinės (artimos ir tolimos) aplinkos (regiono, šalies, ES lygmens) veiksnių grupėms. Šiuo tyrimu siekiama identifikuoti darbo vietų plėtros darnumą lemiančius veiksnius Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose. Atlikus mokslinį tyrimą išnagrinėti darnaus darbo vietų plėtojimo teoriniai aspektai, apibrėžtas darbo vietų plėtojimo darnumas, identifikuoti darbo vietų plėtojimą Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose lemiantys veiksniai, nustatytos darbo vietų plėtojimo darnumo palaikymo galimybės, darbo vietų ir gyvenamųjų vietų suartinimo nauda. Darbo vietų koncentracija miestuose ir geografinis darbo jėgos mobilumas sukelia nemažai problemų kaimiškuosiuose regionuose. Vienas svarbiausių strateginių tikslų yra darbo vietų ir gyvenamųjų vietų suartinimas, darbo jėgos geografinio mobilumo valdymas siekiant darniai vystyti darbo vietas kaimiškajame regione. Darbo vietų plėtojimo darnumas siejamas su organizacijų, individų veiklos darnumu, kaimo plėtros veikėjų įtraukimu ir dalyvavimu kaimiškųjų regionų vystymo valdyme, regiono organizacijų vadovų sprendimu įtraukti darnos siekį į organizacijos strategiją. Darbo vietų darnus plėtojimas grindžiamas individo ir organizacijos veiklos rezultatyvumu, ekonominiu klestėjimu, kuris kokybinę išraišką įgauna per nuolatinę kaitą ir pridėtinės vertės sukūrimą, darbo vietos atsparumo pokyčiams kūrimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo ir gyvenamosios vietos suartinimas; Darbo vietų plėtojimą lemiantys veiksniai; Darnus darbo vietų plėtojimas; Kaimiškos vietovės; Labour places development determinate factors; Labour places sustainable development; Labour places sustainable development determinate factors; Rapprochement between working positions and place of residence; Rural areas; The reconciliation of work and residence.

ENLabour places sustainable development in rural regions are determinate the stratification internal and external, from different management levels, environment. The environment factors constantly changeable and interdependent. The open labour places development process is not self-contained, there is need professional management of the process considering many factors, which can be ascribable to the internal (near and distant) and external (near and distant) environment (regional, national, EU) factors groups. The aim of this research is to identify the factors of labour places sustainable development in Lithuanian rural regions. There were used analysis and synthesis, graphic depiction, logical and systematic thinking, comparison, SWOT, structured interviews, deep personal interviews, abstraction and other methods. In the research were analysed labour places sustainable development theoretical aspects, defined labour places sustainable development, identified determining factors of labour places sustainable development in Lithuanian rural regions, was find the possibilities for sustaining development of labour places and the benefits of rapprochement between working positions and place of residence. Interaction of all above factors (synergy) must be considered during the investigation along with the above factors in order initiate development and employment cycle of rural areas. Executed pilot SWOT analysis of job development in rural areas has shown that there are some restricted ranges of issues that abandon job development in rural areas. Liberality of labour forces, non-focused employment of the above resources, and lack of competitive advantage relevancy needed for territory development, absence of sustained and balanced development could be named as common subjects of all municipalities.For a long time workplaces and employment rates have been non-core preferences in case of decision making and implementation of strategic solutions, social and development policies. Implementation of measures, established within Lithuanian rural area development programmes, has been directed towards solution of problems occurred long time ago (not to development of countryside potential). Yet the problem could conceal the opportunity, not all figures involved in the development of rural areas could identify it, it means that long-term development of rural areas could show only initial signs of sustained development, and the balance between other development directions and (or) targets, i. e. economic, social and environmental, used for implementation of active work places is rather weak. Integrated employment development remains the main challenge based on the ongoing monitoring and responding to external changes. Research area is broad and complicated, but it is necessary to investigate vitality and resilience of labour places, the degree of labour places sustainability in the future. [From the publication]

• Darbo rinkos raidos skirtumai ir netolygumai Lietuvos regionuose / Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Arūnas Pocius. Socialinis ugdymas. 2019, Nr. 1 (51), p. 83-99.
• Finansinės galimybės bendruomeniniams projektams vykdyti siekiant darnaus seniūnijos vystymosi / Vilma Atkočiūnienė, Lina Juozaitienė. Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas. 2022, 10, p. 37-45.
• Indicators for assessing the social sustainability of regions in an environment of change / Jolita Gečienė. Social transformations in contemporary society 2021, 9, p. 19-27.
• Lietuvos darbo rinkos regioninių rodiklių diferenciacija demografinių pokyčių kontekste / Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Lietuvos socialinė raida. 2017, Nr. 6, p. 24-53.
• Miesto ir kaimo gyventojų užimtumo raidos skirtumai tikslinių grupių integracijos į darbo rinką galimybių požiūriu / Arūnas Pocius. Lietuvos socialinė raida. 2019, Nr. 9, p. 109-129.
• Padėties darbo rinkoje skirtumai Lietuvos regionuose / Arūnas Pocius, Donatas Burneika. Lietuvos statistikos darbai. 2017, 56, p. 18-30.
• Strategic guidelines of increasing employment and reducing unemployment in the context of EU (Lithuanian case) / Ona Gražina Rakauskienė, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Transformations in business & economics. 2015, vol. 14, no. 2 (35), p. 224-253.
• Šiaulių ir Panevėžio regionų ekonominio netolygumo vertinimas jį lemiančių veiksnių aspektu / Lina Garšvienė, Viktorija Salučkaitė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2015, Nr. 1 (36) p. 32-46.