Skaitmeninė leksikografija: įvairių žodynų tipų naudojimo tyrimas Vilniaus Gedimino technikos universitete

LTStraipsnyje nagrinėjamas VGTU studentų ir užsienio kalbų dėstytojų požiūris į žodynų tipus: spausdintą, elektroninį spausdinto žodyno variantą ir žodyną, pasiekiamą interneto naršykle. Siekiant nustatyti, kurių tipų žodynų naudojimui studentai bei dėstytojai teikia pirmenybę, buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 296 įvairių specialybių studentai bei 12 dėstytojų, dėstančių užsienio kalbą VGTU. Tyrime buvo taikomi literatūros apžvalgos, anketinės apklausos, lyginamosios analizės ir matematinės aprašomosios statistikos metodai. Išnagrinėjus anketinės apklausos rezultatus, pastebėtos dvi vertinimo tendencijos, atskleidžiančios esminius skirtumus tarp studentų ir dėstytojų, dėstančių užsienio kalbą, požiūrio. Nuomonės akivaizdžiai išsiskyrė paprašius pasirinkti vieną žodyną iš minėtų trijų tipų – didžioji apklaustų studentų dauguma rinktųsi žodyną, pasiekiamą interneto naršykle, o didžioji dėstytojų dauguma rinktųsi spausdintą žodyno variantą. Ieškodami terminų užsienio kalba, studentai taip pat teiktų pirmenybę žodynams, pasiekiamiems interneto naršykle, o dėstytojai daugiau rinktųsi knygas. Apibendrinant tyrimo rezultatus prieinama prie išvados, kad, rekomenduojant studentams ir rengiant mokomąsias priemones – žodynus, turėtų būti atsižvelgta į studentų nuomonę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elektroniniai žodynai; Skaitmeninė leksikografija; Žodynai internete; Digital lexicography; Digtal lexicography; Electronic dictionary; Online dictionary.

ENThe current research focuses on the investigation of the VGTU students’ and foreign language teachers’ attitude towards the types of dictionaries: printed, electronic versions of printed dictionaries and dictionaries available online. The aim of the research was to set the most used type of the dictionaries by the students and foreign language teachers at VGTU. 296 students from different study programmes and 12 foreign language teachers were selected to participate in the investigation. The research data was analysed from two perspectives: qualitatively and quantitatively. Qualitatively data was analysed with the help of literature review method, a questionnaire and a comparative analysis. Therefore, quantitatively data was analysed relying on the method of descriptive statistics. The collected data revealed the differences in the students’ and the foreign language teachers‘ attitude. Majority of the students preferred online dictionaries to printed and electronic, whereas the selection of the dictionary type by the foreign language teachers was limited to a printed version. The same tendency could be observed relying on the question about the search of special terms. Majority of the students would rely on the dictionaries available on the Internet, hence teachers would select printed ones. Relying on the research, it could be concluded that while preparing study material and recommendations for the students, foreign language teachers should rely on students’ attitude. [From the publication]

• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis / Vilma Zubaitienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 1 pdf (243 p.).
• Terminologinių duomenų tvarkybos modelis: bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminų žodynas / Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė. Knygotyra. 2021, t. 77, p. 306-330.
• Žodynai ir automatinis vertimas: ką renkasi besimokantieji lietuvių kalbos kaip svetimosios / Aušra Valančiauskienė. Terp taikamosios kalbotėros barų / sudarė: Inga Hilbig, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Žurauskaitė, Inga Daraškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 165-179.