LTStraipsnyje svarstoma Lietuvos žydų bendruomenės padėtis. Žydų bendruomenės skaitlingumo sumažėjimą Lietuvoje lėmė Sąjūdžio įvykiai. Atsiradus galimybei laisvai judėti dalis žydų išvyko į Izraelį. Pasitraukti iš Lietuvos žydus skatino skaudi holokausto patirtis. 1988 m. buvo inicijuotas Lietuvos žydų kultūros draugijos steigimas, atgaivinta sionistų draugija "Tkuma", Vilniuje pradėjo veikti jidiš mokyklos, jidiš ir hebrajų kalbos kursai suaugusiems. Nacionalinis radijas pradėjo transliuoti programas jidiš kalba. Šie faktai bylojo žydų bendruomenės susitelkimą, bet kartu ir fragmentaciją. Dalis žydų nusprendė likti Lietuvoje, kiti dėjo pastangas išvykti. Šią poliarizaciją veikė "Žydų kultūros draugijos" vadovo Emanuelio Zingerio ir "Tkumos" lyderio Grigorijaus Alperno pozicijos. Sąjūdžio laikotarpiu žinojimas apie žydų kultūros paveldą ir litvakų indėlį į Vakarų civilizacijos raidą buvo fragmentuotas ir dirbtinis. Holokaustas tapo bendruomenę telkiančiu veiksniu. Lietuvos žydų bendruomenė formavo žydų identitetą įamžindama holokausto aukų atminimą ir reaguodama į antisemitinius išpuolius. Lietuvos visuomenė taip pat siekė priimti ir pripažinti žydų bendruomenę savo dalimi. Ugdymo planuose atsirado holokausto mokymas, pradėtos steigti įvairios organizacijos, aukštosiose mokyklose apginta nemažai disertacijų Lietuvos žydų tematika. 2001, 2004 ir 2009 m. suorganizuoti pasauliniai litvakų kongresai. Lietuvoje nusprendę likti žydai išreiškė solidarumą su lietuvių tauta ir nevengė viešai šios temos liesti. Nuo 1988 m. iki dabar Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis yra stiprinamas žydų tautinis identitetas ir tai yra Lietuvos žydų bei visų litvakų kultūros sėkmės garantas.Reikšminiai žodžiai: Holokausto atmintis; Identitetas; Lietuvos žydų bendruomenė; Litvakai; Žydai; Žydų bendruomenė; Community of Lithuania's Jews; Holocaust memory; Identity; Jewish community; Jews; Lithuania; Lithuanian Jews Community; Litvaks.