Auf der Suche nach Orientierung. Litauische evangelische Theologie

LTStraipsnyje aptariama Lietuvos evangelikų reformatų ir liuteronų bažnyčių situacija Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Akcentuojama diskriminuojanti valstybės pažiūra į evangelikų bažnyčias, pasireiškianti jų šventinių renginių ignoravimu, teisės aktų vilkinimu, nereagavimu į problemas. Pažymima, kad liuteronų padėtis Lietuvoje geresnė nei reformatų, nes liuteronams suteikiama ir tribūna medijose, valdžios dėmesys, be to, liuteronų bažnyčia yra Pasaulinės liuteronų sąjungos ir Europos bažnyčių konferencijos narė. Konstatuojama, kad vienas didžiausių iššūkių mažoms konfesijoms yra jų santykis su valstybe. Teigiama, kad 2000 metais pasirašyta Lietuvos ir Šventojo sosto sutartis tarp Katalikų bažnyčios ir Lietuvos dėl teisinių aspektų leido katalikų bažnyčiai normaliai funkcionuoti, tuo tarpu mažesnės konfesijos tokios galimybės sudaryti sutartį su valstybe neturi iki šiol. Autorius kelia retorinį klausimą apie Lietuvos valstybės santykį su religinėmis mažumomis ir jų narių teise išpažinti savo religijas. Teigiama, kad nuo Nepriklausomybės pradžios krikščionių bažnyčios, išskyrus katalikų bažnyčią, netapo ta jėga, kuria pasikliautų politinės partijos ar vyriausybė, taigi konstatuojama, kad jų įtaka nedidelė, juolab, kad nekatalikiškoms konfesijoms priklauso tik nedidelis žmonių skaičius. Autoriaus nuomone, toks nesimetriškas požiūris į katalikų bažnyčią ir kitas konfesijas ne tik didina tikinčiųjų nusivylimą, bet ir atveria duris fundamentalistinėms tendencijoms. Konstatuojama, kad tik ekumenizmas gali įtvirtinti lygiavertę bažnyčios ir valstybės partnerystę.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Ekumenizmas; Evangelikų bažnyčia ir teologija; Katalikybė; Katalikų bažnyčia; Krikščionybė; Liuteronybė; Protestantizmas; Teologija; Valstybė, eukumenizmas; Catholic curch; Catholicism; Christianity; Church; Ecumenism; Eucumenism; Evangelical curch and theology; Lithuania; Lutheranism; Protestantism; State; Theology.

ENThe article discusses the situation of Lithuanian Churches: the Continental Reformed church and the Lutherans after the Restoration of Independence. The focus is on the noticeable discriminative view of the state related to the Evangelical Churches and their festive events, the delays in legislative procedures and unresponsive behaviour concerning their problems. It can be noted that the situation of Lutherans in Lithuania is better than the Reformed because Lutherans have a greater access to the media, they receive a greater attention from the government and what is more, Lutheran Church is a member of the Lutheran World Federation and the Conference of European Churches. It is stated that one of the biggest challenges to the small confessions is their relation to the state. It is said that the agreement between Lithuania and the Holy See, between Lithuania and the Catholic Church in the year 2000, because of its legal aspects allowed the Catholic Church to function properly, whereas the smaller confessions do not have the possibility to sign this kind of agreement to this very day. The author raises a rhetorical question about the relation of the Lithuanian state and the religious minorities and the right of for their members to practise one's religion. It is said that since the beginning of the Independence, the Christian churches, except for the Catholic Church, did not become the trusted force of the political parties or the government so it can be stated that they have little influence especially since there is only a small number of people who belong to the non-catholic confessions. In the authors’ opinion, this irregular view to the Catholic Church and other confessions not only increases the frustration of believers but also stimulates new fundamentalist tendencies. It is stated that only ecumenism can consolidate an equal partnership between the State and the Church.