The Problem of Jewish national symbols in Vilnius

LTStraipsnyje svarstoma žydų tautos simbolių problema Vilniuje. Nuo XIX a. pabaigos Vilnius tapo Rytų Europos žydų simboliu, vadintas "Šiaurės Jeruzale". Ne tik litvakams, bet visiems Rytų Europos žydams Vilnius turėjo mitinę prasmę. 1897 m. žydai Vilniuje sudarė 40% visų gyventojų, 1931 m. – 28,5%, tačiau čia nebuvo žydų statulų, monumentų, memorialinių vietų. Monumentai sutinkami tik žydų kapinėse. Žydų tautos simboliai prieškariniame Vilniuje – arkos prie buvusių Šklanos ir Jatkovos gatvių senajame žydų kvartale. Taip pat Sinagoga, senosios žydų kapinės, YIVO institutas ir žydų bendruomenės pastatas. Aptariami čia išvardinti objektai, charakterizuojama jų istorinė ir mitologinė reikšmė Vilniaus žydams. Šie objektai turėjo aiškią funkcinę paskirtį, tačiau ilgainiui prieškario Vilniuje jie tapo ir didelės svarbos tautiniais simboliais. 1830 m. uždarytos senosios kapinės natūraliai keitė savo funkciją ir tapo tiesiog simboline atminties vieta. Žydų mokslo institutas (YIVO) buvo įkurtas 1925 m. ir reprezentavo modenią jidiš kultūros kryptį. Ilgainiui institutas tapo slinkties nuo religinio prie sekuliaraus identiteto simboliu. Šiandien šios vietos nėra suvokiamos kaip žydų tautiniai simboliai, nes Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo minimi objektai buvo sunaikinti. YIVO pastate pokariu veikė viešoji pirtis. Vietoje senosios Sinagogos šiandien – vaikų darželis. Vienintelė vieta Vilniuje šiandien, kurią galima laikyti žydų tautos simboliu – tai Paneriai. Iš anksčiau aptartų objektų tik senosios žydų kapinės yra įamžintos. Prabėgus 60 metų po žydiško Vilniaus sunaikinimo ir žydų tautos simbolių mieste suniokojimo, Vilnius vistiek išlieka žydų atminties vieta.Reikšminiai žodžiai: Jidiš kultūra; Lietuvos žydai; Sinagoga; Vilniaus mitas; Vilniaus žydai; Vilnius; YIVO institutas; Žydų identitetas; Žydų nacionaliniai simboliai; Jewish identity; Jewish national symbols; Lithuanian Jews; Myth of Vilnius; Synagogue; Vilnius; Vilnius Jewry; YIVO institute; Yiddish culture.