LTStraipsnyje aptariamas žydų dalyvavimas sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje nacių okupacijos laikotarpiu (1941–1944). Holokausto akistatoje Lietuvos žydai atsidūrė keturių priešingų jėgų – lenkų, Lietuvos vietos administracijos, nacių, ir sovietų partizanų – akivaizdoje. Šios jėgos kovojo dėl dominavimo ir kėlė pavojų žydų bendruomenės išlikimui. Ši tema dažnai talpinama į nacionalinio naratyvo rėmus, tačiau būtina atskleisti ir kitus aspektus. Vilniaus kraštas kartu su Rūdninkų mišku buvo etniškai mišriai apgyventa teritorija, pateko į buvusio Lenkijos rytinio pasienio (Rytų Kresų) arealą. 1941 m. birželį vokiečiams okupavus Lietuvos teritoriją, sovietų vyriausybė ir jos kariuomenė bandė atgaivinti savo karinių ir saugumo institucijų veiklą Lietuvoje. Sovietai organizavo specialius diversantų rengimo mokymus. Jie siuntė į Lietuvą apmokytus būrius, kurie turėjo čia organizuoti partizaninę kovą. Sovietinis pogrindis užmezgė ryšius su Vilniaus geto žydų komunistų organizacija, kuri buvo Jungtinės žydų partizanų organizacijos (Fareynikte Partizaner Organizatsye) dalis. Partizanų gretas papildė ir žydai, kuriems pavyko išvengti geto. Didelė dalis Kauno ir Vilniaus getų išvengiusių žydų susitelkė šiuose būriuose: „Laisva Lietuva“, „Mirtis fašizmui“, „Kova“, „Pergalė“ ir kt. Detalizuojamas sovietinių partizanų būriams priklausiusių žydų skaitlingumo rodiklis, veikla, geografinis veikimo arealas, jų santykiai su lietuviais ir sovietais. Straipsnis gausiai iliustruojamas šaltinių citatomis.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Lietuvos žydai; Nacių okupacija Lietuvoje; Partizaninis karas Lietuvoje; Sovietiniai partizanai; Sovietinis pasipriešinimas; Žydai; Žydų partizanai Lietuvoje; Guerrilla war in Lithuania; Jewish partisans in Lithuania; Jews; Lithuania under Nazi occupation; Lithuanian Jews; Soviet partisans; Soviet resistance; World War II.