Jewish prayer halls and synagogues in Vilna, 1914-1920

LTStraipsnyje aptariami 1914–1920 m. laikotarpiu Vilniuje veikę žydų maldos namai. Detalizuojama sinagogų ir mados salių geografija, identifikuojami pagrindiniai sinagogų ir maldos salių skirtumai, pateikiama informacija apie ekonominę Vilniaus sinagogų ir maldos salių situaciją Pirmojo pasaulinio karo metu, daugiausiai dėmesio skiriant Vilniaus Didžiosios sinagogos apžvalgai, kuri 1917 m. tapo didžiausia ir svarbiausia labdaros skirstymo organizacija. Ją finansavo Vilniaus žydų bendruomeninių institucijų centrinis komitetas prie Vilniaus žydų bendruomenės tarybos, taip pat pinigus gaudavo ir iš kitų šaltinių bei tarptautinių labdaros organizacijų. Tsedakah Gedolah paramos fondas siūlė finansinę pagalbą vargingiems žydams, taip pat ir kitiems Vilniaus gyventojams. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu didžioji dalis sinagogų ir maldos salių išsilaikė tik paskolų dėka, kurias teikė Tarybos nariai (vyresnieji ir iždininkai). Didžiosios Vilniaus sinagogos personalas (daugiau nei 20 rabinų, mėsininkai, giedotojai, choro nariai) reguliariai gaudavo bent minimalų atlyginimą. Straipsnio pabaigoje – priedas: 1912–1925 m. Vilniuje veikusių sinagogų ir maldos salių sąrašas (viso sąraše – informacija apie 99 objektus). Nurodomas adresas (senieji gatvių pavadinimai identifikuojami, lyginami su dabartiniais), savininkas, maldos namus lankiusių asmenų skaičius bei pažymimas elektros instaliacijos buvimo arba nebuvimo faktas.Reikšminiai žodžiai: Sinagogos; Vilniaus žydų bendruomenė; Vilnius; Žydai; Žydų maldos namai; Jewish prayer halls; Jewish prayers halls; Jews; Lithuania; Synagogues; Vilna; Vilna Jewish community; Vilnius.