Lithuanian antisemitism in the late nineteenth and early twentieth centuries

LTStraipsnyje svarstomos antisemitizmo apraiškos Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Lietuviškoje spaudoje netrūko antisemitinių straipsnių. XIX a. „Varpas“ ir „Ūkininkas“ XIX a. pabaigoje, „Šaltinis“ – po 1905 m. revoliucijos. Šie leidiniai mirgėjo antisemitiniais straipsniais. Antižydiškos nuotaikos ypač buvo stiprios klerikalinėje spaudoje. Nepaisant to, antisemitizmas nevirto organizuota politine jėga ir jo ideologija netapo lietuviškojo nacionalizmo dalimi. Lėtas socialinės ir ekonominės modernizacijos tempas buvo sąlyginai nedidelio antisemitizmo priežastimi Lietuvoje. Lietuva ir toliau išliko agrariniu kraštu, nuo seno susiformavusi darbo pasidalinimo sistema ir toliau išliko: žydai užsiėmė prekyba, o lietuviai – žemės ūkiu. Lietuviai stengėsi šią proporciją pakeisti, tačiau reikšmingų pakitimų neįvyko. Palyginus su kitais kraštais, Lietuvoje žydų pogromų būta nedaug. Santykinai silpna antisemitizmo raiška XX a. pradžios lietuvių spaudoje siejama ir su politine konjunktūra. Lietuvių nacionalizmas turėjo aiškų antiimperinį pobūdį. Politiškai aktyvūs Lietuvos žydai buvo kairiųjų ir liberalių pažiūrų, todėl šioje kovoje buvo sąjungininkai. Politinio aljanso su žydais poreikis sumažino antisemitizmo raišką lietuviškoje spaudoje, tačiau latentinės antisemitizmo nuotaikos buvo gyvos net valstiečių tarpe, kurie paprastai simpatizavo kairiosioms ir liberalioms politinėms srovėms, tiems, kurie paprastai buvo antisemitinių pažiūrų.Reikšminiai žodžiai: Antijudaizmas; Antisemitizmas; Etnokonfesinė grupė; Lietuvių antisemitizmas; Litvakai; Nacionalizmas; Nepakanta; Pakanta; Religinė atskirtis; Žydai; Žydai Lietuvoje; Žydų ir lietuvių santykiai; Anti-Judaism; Antisemitism; Ethno-confessional group; Intolerance; Jewish-Lithuanian relations; Jews; Jews in Lithuania; Lithuania; Lithuanian antisemitism; Litvaks; Nationalism; Religious disjuncture; Tolerance.