LTStraipsniu siekiama pabandyti pažvelgti į tai, kas lėmė „broliškų tautų“, latvių ir lietuvių, „išsiskyrimą“ istoriografijoje, kokios buvo istoriografinių paralėlių prielaidos praeities latvių ir lietuvių istorikų ryšiams atsirasti, kaip pasireiškė lietuvių ir latvių istorikų bendradarbiavimas. Aptariami ne tiek konkretūs bendradarbiavimo faktai, o tendencijos, bendradarbiavimo galimybės mokslinei istoriografijos genezės Latvijoje ir Lietuvoje laikotarpiu (tarpukario). Antru požiūriu, per bendrą probleminį lauką bandoma suprasti, kodėl tik dabar mėginama puoselėti abiejų tautų istoriografijoje pabrėžiamą Pabaltijo regiono sąvoką, kurios giliomis istoriografinėmis tradicijomis dar verta abejoti. Kas lietuviams buvo ir yra latviai, Latvija ar Ryga, dar dažniau užsieniečių pavadinama Lietuvos sostine.Reikšminiai žodžiai: Latvių-lietuvių istorikai; Latvių-lietuvių istoriografija; Latvian-Lithuanian historians; Latvian-Lithuanian historiography.
ENThe object of this study is the links and cooperation between Latvian-Lithuanian historians. Presumptions of historiographic parallels are being ventilated in the study on institutional and individual basis so that the links between past Latvian-Lithuanian historians would be identified. The study describes the ways how cooperation of Lithuanian-Latvian historians was evidenced, when there were the most favourable circumstances: in the context of academic institutions' launching and practice. The reasons for national historiography's insularity are outlined, which did not enable the cooperation of academic historians to be developed. There are no specific cooperation facts highlighted in the study, but trends, the cooperation opportunities during the academic historiography genesis in Latvia and Lithuania (during interwar). The main Latvian-Lithuanian historiography trends presented in a study reflect well up till now characteristic institutional - academic, social indifference of Latvian-Lithuanian historiography. [From the publication]