Economic relations between Jewish traders and christian farmers in the nineteenth-century Lithuanian provinces

LTStraipsnyje nagrinėjami XIX a. Lietuvos žydų ir krikščionių ekonominiai santykiai, siekiant paaiškinti, ar aktyvus žydų vaidmuo lietuviškų gubernijų prekyboje galėjo turėti įtakos naujų verslo struktūrų formavimuisi, kokią įtaką darė etninė kilmė ir kiti faktoriai. Aptariamuoju laikotarpiu lietuviškose gubernijose etniniu pagrindu tradiciškai susiformavusi darbo pasidalinimo struktūra ir toliau išliko, prekyba ir toliau buvo sukoncentruota etnokonfesinės žydų mažumos rankose. Etniniu pagrindu paremta prekybos sistema keitėsi veikiama 1861 m. reformų. Greta profesionalių prekybininkų žydų ėmė augti ir prekyba užsiimančių ne žydų tautybės asmenų skaičius. XIX a. pabaigoje ėmė ryškėti Lietuvos nacionalizmo šalininkų raginimai kurti nacionalinį verslą. Antisemitines visuomenės nuotaikas skatino konkurencinė kova prekybos sektoriuje tarp žydų verslininkų ir ne žydų tautybės asmenų. Žydai buvo vertinami kaip pagrindiniai ekonominiai priešininkai. Žydų veikla užtikrino jiems dominuojančią poziciją ekonominiame gyvenime ir tęsė tradiciją verslo sferą dalinti į „mūsų“ ir „svetimų“ dalis. Pasikeitus ekonominės veiklos vykdymo aplinkybėms, peržiūrėtų ir įteisintų ekonominių veiklų bei komercializuoto žemės ūkio rezultatas buvo toks, kad pamažu ėmė keistis požiūris į ne žemės ūkio veiklas ir tradiciškai į ūkininkavimą orientuoti lietuviai (ir baltarusiai) pradėjo skverbtis į prekybos sektorių. Tačiau ne žydų prekybininkų skaičius augo lėtai, o žydai ir toliau išlaikė dominuojančią padėtį.Reikšminiai žodžiai: Gardinas; Kaunas; Krikščionys valstiečiai; Krikščionys ūkininkai; Lietuviškos gubernijos; Rusijos imperija (Russian Empire); Vakarų gubernijos; Vilnius; Žydai pirkliai; Žydų ir lietuvių santykiai; Žydų ir valstiečių santykiai; Žydų prekybininkai; Christian farmers; Grodno; Jewish traders; Jewish-Lithuanian relations; Kaunas; Lithuanian provinces; Russian empire; Vilnius; Western governorships.