Katalikiškojo religingumo raiškos ypatumai liaudiškojo pamaldumo praktikų kontekste

LTStraipsnyje nagrinėjami katalikiškojo religingumo raiškos liaudiškojo pamaldumo praktikų kontekste paradigminiai aspektai. Siekiama apibrėžti katalikiškojo religingumo sampratą, išgryninant apibrėžtį, struktūrą, raiškos požymius; apibūdinti liaudiškojo pamaldumo, jo praktikų sampratas; liaudiškojo pamaldumo praktikų kontekste aptarti katalikiškojo religingumo raiškos ypatumus. Čia religingumas suprantamas kaip asmeninis, unikalus, savanoriškas ir teigiamas žmogaus santykis su Dievu, išreiškiamas ir realizuojamas: religiniu sąmoningumu, religiniais jausmais, religiniais sprendimais (psichinė sritis); ryšiu su katalikiškąja tikinčiųjų bendruomene, religine praktika, religine morale (socialinė-kultūrinė sritis); religine patirtimi, tikėjimo išpažinimo formomis (specifinė religinė sritis). Liaudiškojo pamaldumo praktikos - asmens katalikiškojo religingumo raiškos dimensija. Tai įvairios privataus ar bendruomeninio pobūdžio politurginės religinio kulto apraiškos, kurios katalikiškojo tikėjimo kontekste reiškiasi ne liturgijos (nors glaudžiai su ja susietos), bet savitais tautos ar paskiros jos etninės grupės kultūros aspektais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adventas; Gavėnia; Katalikiškas religingumas; Liaudiškasis pamaldumas; Liturginiai metai; Religija; Religingumas; Tautinė tapatybė; Advent; Catholic religiosity; Lent; Liturgical year; National identity; Popular piety; Religion; Religiosity.