Įtraukusis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai
LTStraipsnyje atskleidžiamos mokinių tėvų nuostatos apie tai, kur turėtų ugdytis vaikai, turintys nežymių psichinių sutrikimų ir (ar) fizinę negalią. Sugretinus 2002 m. ir 2012 m. atliktų tyrimų duomenis, akivaizdu, kad, kintant ugdymo tikrovei, kito ir mokinių tėvų požiūris į integruotą ugdymą: buvęs vizija įtraukusis ugdymas tapo realybė. Didžioji dalis respondentų pritaria, kad neįgalūs vaikai lankytų bendrojo ugdymo mokyklą. Tiriamojo laikotarpio pradžioje (2002 m.) pusė respondentų teigė, kad vaikai su negalia galėtų mokytis bendrose klasėse, tai – natūralios integracijos modelis. Po dešimties metų pakartotas tyrimas atskleidė, kad mokinių tėvų nuostatos akivaizdžiai pakitę: 52 % respondentų nurodė, kad vaikams su negalia derėtų mokytis bendrojo ugdymo institucijose, bet atskirose klasėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrojo ugdymo mokykla; Mokinių tėvai; Nuostatos; Vaikai su negalia; Įtraukusis ugdymas; Įtraukusis ugdymas, bendrojo ugdymo mokykla, vaikai su negalia, mokinių tėvai,; Children with disabilities; General education school; Inclusive education; Inclusive education, general education school, children with disabilities, opinons of pupils parents; Opinons of pupils parents.
ENThe article revealed the opinions of the pupils’ parents about where should their children’s peers with minor mental disorders and/or physical disabilities learn and develop. Based uponthe results of studies conducted in 2002 and 2012 it becomes clear that the changes of education reality had impact also to the parents’ of pupils approach to integrated education: former vision of inclusive education became a reality. Respondents agree that their children may attend general education school together with their disabled peers. At the beginning of the year 2002 half of the respondents said that children with disabilities may learn in common classes. This is the model of natural integration. The study repeated after ten years revealed that the opinionsof the parents apparently had changed: 52 percent of respondents indicated that children with disabilities should learn in separate classes. [From the publication]
- Asmens lygiavertiškumo puoselėjimas - orios asmenybės ugdymo prielaida / Alvyra Galkienė. Pedagogika. 2009, 95, p. 45-52.
- Equal opportunities and dignity as values in the perspective of I. Kant’s deontological ethics: the case of inclusive education / Vilija Grincevičienė, Jovilė Barevičiūtė, Vaida Asakavičiūtė, Vilija Targamadzė. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 1, p. 80-88.
- Institucinio ugdymo ir adaptyvaus elgesio dermės modeliavimas / Kristina Samašonok, Vytautas Gudonis, Adolfas Juodraitis. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2010. 628 p.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
- The Accessibility of special pedagogical support in early childhood education institutions in Panevėžys / Asta Rauduvaitė, Daiva Ramanauskienė. Denk- und Lernkulturen im wissenschaftlichen Diskurs / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt am Main: Peter Lang Edition, 2017. P. 633-647.
- Toward the humanistic paradigm in education: a case study / Julija Korostenskienė. Journal of education, society & multiculturalism. 2022, 3, 2, p. 215-235.
- Ugdymo veikėjų požiūris į negalią turinčius vaikus / Vilija Grincevičienė. Mokytojų ugdymas. 2005, Nr. 4, p. 101-106.
