Selective interpretation and eclectic human heritage in Lithuania

LTStraipsnyje analizuojama nesenas ginčas Lietuvoje dėl 20 amžiaus karo laikų tragedijos ypač akcentuojant prieštaringai vertinamą masinių žydų bendruomenės žudynių įamžinimą ir Lietuvos partizanų kančias Sovietų okupacijos metu. Aptariamos valdančiųjų institucijų nenoro atlikti šių sričių tyrimus pasekmės ir jų įtaka šiuolaikiniam žmogiškajam ir turizmo paveldui, kuris šiuo metu egzistuoja šalyje. Remiantis dviejų atvejų analize straipsnyje teigiama, kad nesena tragedija Lietuvoje yra naujas tabu valdžios institucijoms ir vietiniams žmonėms. Teigiama, kad Lietuvos dviem aukščiausio lygio tamsiojo turizmo traukos vietoms yra būdingas dvejopas tragedijos pateikimas. Straipsnyje analizuojama literatūra apie tamsųjį turizmą. Lietuvoje egzistuojančiame tamsiojo paveldo landšafte dominuoja moralinė painiava įamžinant nacijos tragišką praeitį. Dabartiniu metu vyrauja neproporcingas požiūris į šią praeitį, suteikiant galimybę daugumai besilankančiųjų pasidalinti tautos solidarumu ir nusistatymu prieš Sovietų okupantus. Šioje veikloje labai trūksta svarbios epochos aptarimo ir interpretacijos įamžinant bendrą tautos praeitį. Bendras požiūris, skatinamas efektyvaus, o ne tik kokybiško interpretavimo, gali būti geras instrumentas praplečiant šių dviejų patrauklių muziejų prieinamumą, švietimą ir pripažinimą. Išvadose konstatuojamas poreikis atvirai ir skaidriai istorinei interpretavimo ir švietimo perspektyvai. Pateikiami pradiniai pasvarstymai skatinant bendrą šalies praeities pripažinimą ateityje.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Rus turizmas; Vilniaus Gaono muziejus; KGB muziejus; Genocido aukos; Selektyvios interpretacijos; Vilnius; Dark tourism; Gaon Jewish Museum; KGB Museum of Genocide Victims; Selective interpretation.

ENThis paper examines recent controversy in Lithuania surrounding 20th century wartime tragedy with particular emphasis on contrasting the commemoration of the mass extermination of the Jewish community and the suffering of Lithuanian Partisans during Soviet Occupation. Comments are made on the consequences of authorities eschewing research into these areas and the consequent implications for the modern human and tourism heritage offering that currently exists within the country. The paper postulates through analyses of two case studies that recent tragedy in Lithuania is a newly fashioned 'taboo' for authorities and locals. Analysis suggests that there are dichotomous representations of tragedy inherent in two of Lithuania's high profile 'dark' tourist attractions. The paper builds on previous literature examining the phenomenon of 'dark tourism'. The conclusion postulates the need for an open and transparent historical perspective on interpretation and education. These are primary considerations in promoting collective future acceptance of the country's past. [From the publication]