Onuškio vandenvardžiai
LTIš Onuškio valsčiaus 1935–1938 m. užrašyta 120 vandenvardžių: 95 ežerų ir jų dalių vardų ir 25 upių, upelių, šaltinių, griovių ar jų dalių vardai. Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, baltiškojo, lietuviškojo sluoksnio vandenvardžiai, taip pat nelietuviškos (slaviškos) ir neaiškios kilmės hidronimai. Indoeuropietiškojo sluoksnio vandenvardžiu galima laikyti ežero vardą Anykštis. Net 18 vandenvardžių yra baltiškojo sluoksnio: Dusia, Dusmena, Gaidinė, Gaidinis, Galvožeris, Gėjus, Gruožė, Gruožys, Gruožis, Lieluka, Lielukas, Solius, Solis, Solys, Spengla, Staginis, Steginis, Svitukas. Didesnės dalies vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos duomenų. Iš slavų kalbose vartojamų žodžių kilo 3 vandenvardžiai. Kilmės analizė rodo, jog absoliuti dauguma vandenvardžių yra autentiški, susidarę baltų ir lietuvių kalbų dirvoje. Hidronimai Solius, Solis, Solys, Svitukas dėl kilmės ir fonetinių ypatumų gali būti išnykusių prūsų, jotvingių kalbų reliktai. Be to, iškeltinos naujos, ligšioliniuose hidronimų tyrimuose nesančios, vandenvardžių Bildiškis, Drabužis, Graužinė, Graužinka, Gruožė, Gruožys, Gruožis, Samava, Samė, Samis, Solius, Solis, Solys, Staginis, Steginis, Šermis, Urmis, Verniejus kilmės hipotezės ar galimi dar neminėti ryšiai su bendriniais žodžiais.Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su pamatiniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Pagal darybos būdą daugiausia yra priesaginių vandenvardžių – 50, arba 42,8 proc. visų aiškesnės darybos vandenvardžių, po to pagal dažnumą eina pirminiai hidronimai – 22, arba 18,8 proc., galūnių vediniai – 18, arba 15,4 proc., sudėtiniai – 16, arba 13,7 proc., sudurtiniai – 8, arba 6,9 proc., ir priešdėlių vediniai – 3, arba 2,6 proc. Onuškio valsčiaus vandenvardžių darybos polinkiai panašūs į visos Lietuvos tuo, kad abiem atvejais daugiausia yra priesagų vedinių, tačiau šioje teritorijoje sudurtinių hidronimų yra daug mažiau nei visoje Lietuvoje, o pirminių ir galūnių vedinių – daugiau nei visoje šalyje. Vandenvardžių semantika arba atsiradimo motyvacija labai įvairi, bet galima išskirti dažniau pasitaikančius motyvus. Daugiausia yra vandenų vardų, reiškiančių buvimo vietos, priklausomybės, taip pat vagos krypties, krantų (formos), dydžio ypatumus. Kiek rečiau vandenvardžių semantika arba motyvacija sietina su gyvūnų (daugiausia žuvų ir vilko) pavadinimais, taip pat su vandens spalvos, kvapo, temperatūros, objektų dugno ypatybėmis. Retai motyvas vandenvardžiams atsirasti esti vandens paviršiaus ar tėkmės ypatumai, taip pat mitologinės priežastys ir tiesioginis ryšys su bendriniais vandens objektų pavadinimais. Mažiausiai (po 1) nustatyta metaforinių, su augalo pavadinimu sietinų ir objekto paskirtį reiškiančių vandenvardžių.
ENIn total, 120 hydronyms had been registered in Onuškis Valsčius (a rural district) in 1935–1938, i.e., the names of 95 lakes or their parts, 25 rivers, sources, runnels or their parts. According to the name origin, the names of Indo-European, Baltic and Lithuanian layer, as well as non-Lithuanian (Slavonic) or uncertain origin should be distinguished. The name of Lake Anykštis can be attributed to the Indo-European layer. Even 18 hydronyms belong to the Baltic layer: Dusia, Dusmena, Gaidinė, Gaidinis, Galvožeris, Gėjus, Gruožė, Gruožys, Gruožis, Lieluka, Lielukas, Solius, Solis, Solys, Spengla, Staginis, Steginis, Svitukas. Major part of hydronyms can be sufficiently explained by Lithuanian language data. Three hydronyms have been found to be formed of the Slavonic words. The analysis of origin shows that the overall majority of hydronyms are authentic and formed on the soil of Baltic and Lithuanian languages. Such hydronyms as Solius, Solis, Solys, Svitukas due to their origin and phonetic peculiarities, can be relics of the Prussian and Yotvingian languages now extinct. Moreover, new hypotheses of the origin of hydronyms Bildiškis, Drabužis, Graužinė, Graužinka, Gruožė, Gruožys, Gruožis, Samava, Samė, Samis, Solius, Solis, Solys, Staginis, Steginis, Šermis, Urmis, Verniejus have been proposed about their possible relation to the common words. [...].
