Onuškio šnektos eskizas
LTBuvusio Õnuškio valsčiaus šnekta priskiriama pietų aukštaičiams. Etnografijos požiūriu ji priklauso daugiakalbei Dzūkijos daliai, kur nėra aiškesnės regioninės savimonės. Šiame straipsnyje aptariamos svarbiausios fonetinės bei kitos ypatybės ir XXI amžiaus pradžios tarminės nuostatos. Õnuškio šnektos vartojimui neabejotinos reikšmės turi kodų kaitos mechanizmas (diglosija, dvikalbystė / daugiakalbystė), kurį lemia prestižas, o šį – socialiniai santykiai. Gana gerai tradicines ypatybes išlaiko vyriausioji karta: siaurina nosinius balsius a, e, taria afrikatas c, ʒ, kai kurias senąsias vardažodžių fleksijas ir sintaksines konstrukcijas bei kt. Vidurinė ir jaunesnioji kartos pirmenybę teikia pusiau tarminei arba netarminei kalbai.
ENThe subdialect of former Onuškis Valsčius is attributed to the South Aukštaitians. From the ethnographic viewpoint, it belongs to the multilingual part of Dzūkija, where people do not have clear regional self-awareness. The present paper deals with the main phonetic and other features of the subdialect as well as the dialectal attitudes at the beginning of the 21st century. Undoubtedly, the use of Onuškis subdialect depends on the mechanism of code changes (diglossia, bilingualism and/or multilingualism), which is determined by the prestige and the latter one by social relations. People of older generation have preserved the traditional features rather well, i.e., they narrow nasal vowels a, e, voice affricates c, ʒ, some old flexions of nominatives and syntactic constructions etc. The middle and younger generations give priority to semi-dialect or non-dialect language. [From the publication]
