Onuškio apylinkių archeologiniai paminklai
LTStraipsnyje apžvelgiamas Onuškio apylinkių (buvusio Onuškio valsčiaus teritorijos, esančios dalyje dabartinių Trakų, Varėnos bei Alytaus rajonų) archeologinis paveldas ir bandoma rekonstruoti šio krašto raidą proistorėje ir viduramžiais bei naujaisiais laikais. Akmens ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologinis paveldas Onuškio apylinkėse nėra gausus. Turimi pavieniai archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad šiose apylinkėse buvo gyvenama jau mezolito laikotarpyje (8000–4000 m. pr. Kr.). Kol kas Onuškio apylinkėse nėra tirtas nei vienas senuoju geležies amžiumi (I–IV a.) datuojamas archeologinis paminklas, nėra žinoma ir pavienių šio laikotarpio archeologinių radinių. Sprendžiant pagal išorinius požymius, I tūkstantmečio pradžia gali būti datuojami Mirgelių, Nupronių piliakalnis bei Žuklijų II piliakalnis. Panašu, kad gyvenviečių ir kapinynų šiame krašte ėmė gausėti tik nuo I tūkstantmečio vidurio. Gausiausia archeologinių paminklų grupė Onuškio apylinkėse yra viduriniojo bei vėlyvojo geležies amžiaus pilkapynai. Pamusių pilkapynas yra iki šiol geriausiai ištirtas šio krašto archeologinis objektas. Jame aptikti V–X a. datuojami degintiniai žmonių kapai, būdingi lietuvių genties laidojimo paminklams. Be to, sprendžiant pagal rašytinių šaltinių duomenis, į pietus nuo Vilkokšnio ežero, Grendavės ir Gudakiemio apylinkėse galėjo būti geležies amžiaus arba viduramžių gyvenviečių ir kapinynų, priskirtinų jotvingiams.Viduramžių ir naujųjų laikų laikotarpio archeologinis paveldas Onuškio apylinkėse ištirtas labai menkai. Mažos apimties archeologiniai tyrimai atlikti tik Dusmenų dvarvietėje ir Miciūnų senosiose kapinėse. Taip pat rasti keli monetų lobiai. Dvejuose iš jų aptiktos XVI a. kaldintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių kraštų monetos. Onuškio apylinkėse yra keletas padavimais ir legendomis apipintų mitologinių vietų, šventviečių, alkviečių. Kai kurios jų ilgus amžius turėjo sakralinę reikšmę vietos gyventojams. Gilesnis istorinių laikų Onuškio apylinkių raidos pažinimas, remiantis archeologijos duomenimis, bus galimas tik atlikus platesnius tyrimus.
ENThe paper deals with the archaeological heritage in the area of Onuškis (former Onuškis Valsčius or rural district, covering now a part of Trakai, Varėna and Alytus districts) and the attempt have been made to reconstruct the development of this land during prehistorical, medieval and Early Modern periods. The archaeological heritage of Stone Age and Early metal period in the area of Onuškis is not rich. The sporadic archaeological finds available allow to say that the area had been inhabited already during the Mesolithic period (8000–4000 BC). Up to now, not a single archaeological monument of the Early Iron Age (1st-4th c.) had been investigated in the area of Onuškis, moreover, there are no sporadic finds of this period there. According to the external signs, the mounds of Mirgeliai, Nupronys and Žuklijai II might be attributed to the start of the 1st millennium. It looks like that number of settlements and burial sites in the area studied started to grow from the middle of the 1st millennium. The most abundant group of archaeological monuments in the area of Onuškis comprises the barrows of the Middle and Late Iron Age. The Pamusiai barrow is up to now the best-explored archaeological site in this area. The cremation graves dated as of the 5th-10th centuries found there are typical of the burial monuments of a Lithuanian tribe. Moreover, the written sources show that Yotvingian settlements and graves of Iron Age and Medieval times could be south of Lake Vilkokšnis in the environs of Grendavė and Gudakiemis. The archaeological heritage of Medieval and Early Modern periods in the area of Onuškis is underinvestigated. Only small-scale archaeological investigations had been performed at the site of Dusmenys estate and old cemetery of Miciūnai. Several coin hoards have been also found. Two hoards contained coins produced in the 16th century in the Lithuanian Grand Principality and neighbouring lands. [...].
