Imperijai griūvant : žmonės, įvykiai, procesai

LTNuo pat pirmųjų okupacijos dienų Lietuvos kultūroje buvo akivaizdūs du lygiai: oficialus (viešas) valdžios proteguojamas, integracinis į imperijos kultūra ir nacionalinės kultūros puoselėjimo. Pastarasis išsiplėtė ypač paskutiniais imperijos gyvavimo metais. Oficialioji „kultūra“ buvo gausiai valdžios finansuojama. Tautoje ji suprasta kaip fasadinė kultūra. Jos įtaka mūsų kultūrai buvo minimali. Suvokus, kad skelbiamos dogmos ne tik prieštarauja sveikam protui, bet ir pagrindiniams K.Markso postulatams, mažėjo „grynojo marksistų“ gynėjų gretos, partiniam aparate įsitvirtina pragmatikai, dalis jų atlieka buferiu funkcijas, bręsta legali kultūrinė opozicija režimui, formuojasi disidentinis judėjimas. Monografijoje aptariamos disidentinio judėjimo formos, nelegalios ir legalios kultūrinės opozicijos sąveika bei įtaką žmonių sąmonėjimui.. Visos šios veiklos formos papildė vieną kitą. Kultūrinė opozicija, pasinaudojusi gorbačiovine pertvarka, tapo pagrindiniu Sąjūdžio šaltiniu, kuris inspiravo ir LKP atsiskyrimą nuo TSKP. Radikalių disidentų būvimas leido Sąjūdžiui manevruoti. Nepriklausomybės atgavimas - tai piliečių sąmonėjimo ir sugebėjimo pasinaudoti palankiai susiklosčiusia politine situacija išdava. Imperijos griūties metu jau nebuvo tų jėgų, kurios galėtų fiziškai susidoroti su nepatenkintais režimu. Tauta tuo ir pasinaudojo. Masės dažnai koreguodavo savo lyderių veiklą. Monografijoje bandoma atskleisti kelio į Lietuvos valstybingumo atstatymo vingius, kurio žengė nepraradusi tautinio jausmo Lietuvos inteligentija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: USSR; Administrative reforms; Resistence; Disident.

ENFrom the very first days of the occupation, there were two obvious levels in Lithuanian culture: the official (public) level protected by the authorities, and that which was integrated into the empire's culture. The latter became widespread, in particular during the last years of the empire's existence. The authorities generously financed the “official” culture. Its influence on our culture was minimal. Having realized that the declared dogmas were not just against common sense, but also against the main postulates of K. Marx, the group of "pure Marxism" advocates was growing thin, and pragmatics came into the party apparatus. Part of this group performed buffer function, while the legal cultural opposition to the regime was getting mature the dissident movement was forming. The study discusses the forms of dissident movement, the interaction of illegal and legal cultural opposition and its influence on the growing consciousness of the people. The cultural opposition became the main source of Sąjūdis, which inspired the separation of the LKP from the TSKP. The presence of the radical dissidents helped Sąjūdis to manoeuvre. The restoration of independence is the result of the growing consciousness of the citizens and their capacity to use a favourable political situation. During the fall of the empire there were no additional authorities that could physically deal with those who were dissatisfied with the regime. And the nation utilized this circumstance. The study attempts to reveal the turning points on the path to the restoration of statehood of the Lithuanian intelligentsia.

• Du dokumentai apie Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto rektoriaus Juozo Bulavo pašalinimą iš pareigų 1958 m / Vladas Sirutavičius. Istorija 2022, Nr. 128, p. 123-132.
• Lietuvos istorija. T. 12, d. 1, Sąjūdis: nuo "Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios / Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Vilnius : Baltos lankos, 2008. 579 p.
• Lietuvos Seimo istorija : XX-XXI a. pradžia / Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 558 p.
• Sąjūdžio ištakos / Bronius Genzelis. Gimtasai kraštas. 2013, t. 6, p. 55-59.
• Sąjūdžio įtakos augimas. TSRS liaudies deputatų veikla / Bronislovas Genzelis. Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991 / sudarė Bronislovas Genzelis ir Angonita Rupšytė. Kaunas: Šviesa, 2010. P. 59-71.
• Užsienio politika ir Lietuvos valstybės tarptautinis pripažinimas / Bronislovas Kuzmickas. Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991 / sudarė Bronislovas Genzelis ir Angonita Rupšytė. Kaunas: Šviesa, 2010. P. 219-243.
• Valstybės valdžios institucijų sandaros ir kompetencijų klausimas konstituciniame procese 1988-1992 metais / Juozas Žilys. Konstituciniai valdžių sandaros principai. Vilnius: Valstybės žinios, 2008. P. 30-46.