Savitos sangrąžinio veiksmažodžio formos Babtų apylinkių šnektose
LTPirmasis savitą sangrąžinių veiksmažodžių vartoseną Babtų apylinkių šnektose pastebėjo Kazys Morkūnas 1963 m. Savo rankraštyje aprašydamas svarbiausias tarmės ypatybes jis atkreipė dėmesį, kad joje vartojamos „įdomios sangrąžinės veiksmažodžių formos: juokasis, džaugasis, skirstėsis.“ Per 2012 m. liepos mėnesį Babtuose ir Babtų apylinkėse vykusią ekspediciją užfiksuota, kad savitos sangrąžinės veiksmažodžių formos vis dar gyvos ir plačiai tebevartojamos, pvz.: tam vaikui reikėjo pasą išsiimtis; koks guzas darosis; o čia tai perkasis tą kavą ir t. t. „Lietuvių kalbos atlaso“ trečiajame tome pateikti veiksmažodžiai įvardijami kaip turintys sudvejintą sangrąžos dalelytę (LKA 1991, 98), teigiama, kad paprastai jie vartojami lygiagrečiai su kitomis sangrąžinėmis formomis (žr. ten pat). Z. Zinkevičius minėtąsias formas įvardija kaip formas su du kartus pakartota dalelyte (Zinkevičius 1966, 322). Kalbamieji žodžiai taip pat minimi „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje“. Knygoje rašoma, kad pietinėje šiauliškių patarmės dalyje mėgstamos „dvigubos“ sangrąžinės veiksmažodžių formos, pvz.: nešasis ʽnešasiʼ, kabinasis ʽkabinasisʼ, matosis ʽmatosiʼ, darosis ʽdarosiʼ (LKTCH 2004, 64). Šiame straipsnyje aptariama, kokiomis kalbinėmis aplinkybėmis savitos sangrąžinių veiksmažodžių formos galėjo susiformuoti Babtų apylinkių šnektose, ir svarstoma, ar šias formas galima įvardyti kaip nurodyta aptartoje literatūroje, t. y. laikyti formomis su du kartus pakartota dalelyte, kitaip tariant, „dvigubomis“ sangrąžinės veiksmažodžių formomis.Reikšminiai žodžiai: Babtai; Babtų šnekta; Dviguba sangrąžos dalelytė; Sangražiniai veiksmažodžiai; Sangrąžiniai veiksmažodžiai; Sangrąžos afiksai, vakarų aukštaičiai šiauliškiai; Babtai; Double reflexive particle; Reflexive suffixes; Reflexive verbs; Subdialect of Babtai; West aukštaitians of Šiauliai.
ENKazys Morkūnas was the first who noticed the peculiar usage of reflexive verbs in the speech of Babtai area dwellers in 1963. Describing the main features of the dialect in his manuscript, the linguist stressed the fact that “interesting forms of reflexive verbs, such as juõkasis, džaũgasis, skirtėsis” are used. During the expedition on July of 2012 in Babtai town and its environs, peculiar forms of reflexive verbs have been fixed as being still alive ad widely used, e.g.: tam vaikui reikėjo pasą išsiimtis; koks guzas darosis; o čia tai perkasis tą kavą etc. The verbs presented in the ‘Lietuvių kalbos atlasas’ (The Atlas of Lithuanian Language, Vol. 3) are referred to as those having double reflexive particle (LKA 1991, 98); and it is said that they are used in parallel with other reflexive forms (ibid.). Zigmas Zinkevičius terms these forms as having twice repeated particle (Zinkevičius 1966, 322). The above words are also noted in the ‘Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija’ (The Reader of Lithuanian Language Dialects). The book says the South Šiauliai subdialect users like ‘double’ forms of reflexive verb, e.g.: nešasis ʽnešasiʼ, kabinasis ʽkabinasisʼ, matosis ʽmatosiʼ, darosis ʽdarosiʼ (LKTCH 2004, 64). The present paper discusses the linguistic circumstances, which could cause the appearance of specific forms of reflexive verbs in the speech of Babtai area dwellers. It is analysed whether these forms could be referred to as given in the mentioned literary sources, i.e. could they be referred to as forms with twice repeated particle, that is to say, the ‘double’ forms of reflexive verbs. [From the publication]
