Vaikai ir vaikų auginimas Babtų apylinkėse
LTAntropologų požiūriu, kūdikystė ir vaikystė yra vienas iš žmogaus gyvenimo etapų, apibūdinamas tam tikromis fizinėmis, socialinėmis, mentalinėmis ypatybėmis ir savitu santykiu su suaugusiais žmonėmis, šeima ir bendruomene. Turėti vaikų ir taip save reprodukuoti – yra visų visuomenių fiziologinė neišvengiamybė ir socialinis tikslas savajai būčiai pratęsti. Visuomenės ir bendruomenės lavina vaikus taip, kad jie būtų visapusiškai pasirengę atlikti jų laukiančius vaidmenis. Šis straipsnis yra tėvų ir suaugusiųjų elgsenos su vaikais – jų priežiūros, maitinimo, rengimo, lavinimo ir socialinės elgsenos – etnografinis aprašymas. Jo pagrindas yra Babtų vidurinės mokyklos IX–XI klasių moksleivių jaunųjų kraštotyrininkų 1979–1980 m. surinkta etnografinė medžiaga. Joje užrašyti Babtų apylinkių gyventojų pasakojimai ir atsiminimai apie vaikų auginimą XX a. pradžioje ir pirmoje pusėje. Metodologinės šios medžiagos rinkimo gairės yra etnografinių klausimų lapas sudarytas Angelės Vyšniauskaitės, etnologės, vienos pirmųjų ėmusios tyrinėti elgseną ir idėjas apie vaikų auginimą Lietuvoje. Straipsnyje aprašomi kūdikio gimimas ir pirmosios valandos; vardo suteikimas; krikštas; kasdienė kūdikio priežiūra ir priemonės; moterų darbas ir kūdikio priežiūra; liaudiški tikėjimai, prietarai ir apsauga; vaiko augimas; apranga; vaikų socializacija ir suaugusiųjų pasaulis; auklėjimas, normos ir metodai; mokykla, vaikų užsiėmimai ir žaislai.Etnografinė medžiaga klasifikuojama įvertinant fizinio ir emocinio rūpinimosi, amžiaus ir lyties, santykio su tėvais, šeimos nariais ir suaugusiaisiais aspektus, vietines idėjas apie vaikų auginimą ir jo papročius. Žymi etnografinės medžiagos dalis talpina materialinių vaikystės kultūros aspektų ir objektų – kūdikio ir vaiko priežiūros priemonių, lopšių ir lovų, vaikų vežimėlių, drabužių ir žaislų – aprašymus. Straipsnyje pateikiama etnografinė medžiaga leidžia teigti, kad kaimo šeimoje vaikas ateidavo laukiamas ir abiejų tėvų – motinos ir tėvo – vaidmuo rūpinantis ir lavinant vaiką buvo pagrindinis nepaisant jo skirtumų. Kita vertus, etnografinis aprašymas pateikia ir įvairovę vietinių etnografinių smulkmenų apie tai, kaip atskiros šeimos supranta vaiko auginimą. Tačiau apibendrinančiu požiūriu vietinės idėjos ir elgsena liudija (dera su) bendrąjį vaiko ir vaikystės supratimą, vyraujantį tradicinėje agrarinėje visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: Auklėjimas; Gimdymas; Liaudies kultūra; Vaikai; Vaiko socializacija; Vaikystė; Vaikų auginimas; Vaikų auklėjimas; Vaikų žaislai ir žaidimai; Child rearing; Child's socialization; Childbirth; Childhood; Children; Children's care; Children's nurture; Children's toys and games; Education; Lithuanian folk culture.
ENInfancy and childhood according to anthropologists is one of the life stages of a human being, which is marked by distinct physical, social, and mental features, and particular relationship to adults, family and community. To have children, and to reproduce themselves – it is a physical certainty and a social aim of all societies to continue their existence. Societies and communities nurture and educate children in the way they would be ready to take their future roles. The chapter is an ethnographic account of parents’ and adults’ behavior with children – care, feeding, clothing, educating and social treatment. Its background is the ethnographic material collected in 1979–1980 by the 9–11 class students of Babtai Secondary School – those who attended the local lore study group. The material includes the stories and memoires of local people about nurturing of children in the surroundings of Babtai at the beginning and the first half of the 20th century. The methodological guidelines for collecting this material were the questionnaire compiled by Angelė Vyšniauskaitė, an ethnologist who was one of the first to study folk behavior and ideas about childhood in Lithuania. The chapter includes the description of childbirth and postnatal care; naming: baptism; daily infant care and measures; mother’s working activity and infant care; folk beliefs, superstitions and protection; the growth of a child; clothing; child socialization and the adults’ world; education, norms and methods; school, childhood activities and games. The ethnographic material is classified taking into account the aspects of physical and emotional care, age and gender, relationship with parents, family members and adults, local ideas about nurture of a child and its customs. A considerable part of ethnography covers the material aspects of childhood culture – the means of infant and child care, cradles and beds, baby carriages, clothes and playthings. [...].
