Iš Babtų žydų bendruomenės istorijos

LTStraipsnyje nagrinėjama Babtų miestelio žydų bendruomenės istorija. Spėjama, jog Babtuose žydai įsikūrė gana anksti. Rasta duomenų, jog, 1738 m. miestelyje gyveno viena žydų šeima, o 1765 m. Babtuose gyveno jau 32 žydai, turėję 8 namus. Iki XIX a. vidurio Babtų žydai priklausė Vandžiogalos žydų bendruomenei. XIX a. Babtuose žydai sudarė gyventojų daugumą. Keliama abejonė dėl 1874 m. visuotiniame žydų sąraše pateiktų duomenų: teigiama, jog jo skaičiai veikiausiai buvo padidinti. 1858 m. žvakių mokesčio sąrašas leido susidaryti vaizdą apie miestelio žydų amatus, turtą: miestelyje buvo 5 siuvėjai, 3 kepėjai, 2 audinių dažytojai, 2 batsiuviai, po vieną dailidę, skardininką ir vežiką. Septyni asmenys įvardinti savininkais. Babtuose XIX a. buvo sinagoga, kapinės, pirtis, ritualinė skerdykla, religinė pradžios mokykla. 1912 m. sąrašo duomenimis Babtų žydų maldos namų bendruomenei priklausė 38 šeimos, tad spėjama, jog miestelyje gyveno ne daugiau kaip 200 žydų. Pirmojo pasaulinio karo metu žydai buvo iškraustyti ir išvaryti. Atgavus nepriklausomybę, 1923 m. Babtuose gyveno 153 žydai, tačiau jų skaičius mažėjo dėl emigracijos. Babtų žydai turėjo arbatinių, parduotuvių, užsiėmė prekyba gyvuliais, vaisiais, kalvyste, batsiuvyste, kirpimu, siuvimu, fotografija. Antrojo pasaulinio karo metu Babtus užėmus naciams, getas neorganizuotas – žydai suvaryti į sinagogą bei pradinę mokyklą. 89 miestelio žydai buvo sušaudyti netoliese esančiame šile. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, sutvarkyta Babtų žudynių vieta, pastatytas paminklas ir pagerbtas žydų atminimas.Reikšminiai žodžiai: Babtų žydų bendruomenė; Babtų žydų bendruomnė; Litvakai; Rabinas; Štetlų kultūra; Žydai; Žydų genocidas; Genocide; Jewish community in Babtai; Jewish community of Babt; Jews; Litvaks; Rabbi; Shtetl culture.