Babtų krašto administracinė raida

LTPirmąsias rašytines žinias apie Babtus ir jų apylinkes suteikia tik XIV a. pabaigos kryžiuočių rašytiniai šaltiniai – jų žvalgų pranešimai, aprašantys kelius. Šiuose aprašymuose yra paminėti Babtai, kurie kaip gyvenvietė susiformavo palei Nevėžį abiejuose krantuose ir yra išlikę iki mūsų dienų. Babtų kraštu šiame straipsnyje vadinama istorinio Babtų valsčiaus, atsiradusio XIX a., teritorija, apžvelgiama kaip kito jo administracinė priklausomybė iki XXI a. pradžios imtinai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Babtai žinomi ne tik kaip gyvenvietė, čia būta ir dvaro. Jį Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas 1566 m. užrašė Kauno pirmajam pakamariui, Onos Oginskaitės antrajam vyrui Vaitiekui Andriejaičiui Deltuviškiui, kai šis padengė pirmojo jos vyro, Kauno pavieto ir panemunių valdų mokesčių rinkėjo Abraomo Kuncevičiaus, skolas. Straipsnyje pateikiama nemažai medžiagos apie Babtų paminėjimus LDK laikotarpio šaltiniuose. Atskiri skyriai nagrinėja Babtų kraštą carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Lietuvos nepriklausomybės metais (1918–1940), Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Gale aptariama Babtų padėtis po 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, dabartinis Babtų seniūnijos statusas. Straipsnyje gausu iliustracijų, visų pirma, kartografinės medžiagos. Ji padeda suprasti Babtų krašto administracinę raidą. Gale pateikiamas priedas – 1948–1990 metais rinktos Babtų apylinkės tarybos. Jame remiantis Kauno apskrities archyvo R878 fondo 1 aprašo bylomis, pateikiamas renkamo Babtų savivaldos organo personalinė sudėtis.Reikšminiai žodžiai: Administracinė raida; Babtai; Babtų administracinis suskirstymas; Babtų kraštas; Gyvenvietė; Kaunas; Lietuvos administracinis suskirstymas; Nevėžis; Administrative development; Administrative division of Babtai; Administrative divisions of Lithuania; Babtai; Babtai region; Kaunas; Nevėžis; Settlement; The Babtas land.