Vėlyvųjų Lietuvos metraščių erdvė

LTVėlyvieji Lietuvos metraščiai (XVI a. 2-3 dešimtmečiai) pradedami fantastiniu pasakojimu Romėnų kilmingųjų kelionę laivu iš Italijos aplink Europą iki Baltijos krantų. Šis epizodas atskleidžia kokios menkos buvo metraštininko geografijos žinios – Viduramžio jūrą jis lokalizuoja Biskajos pusiasalio regione. Tikslesnis yra pasakojimas apie kelionę iš Danijos į Kuršių pusiasalį ir jos tęsinį Nemuno upe, nes jis stapo su populiariu prekybos keliu tarp Lietuvos ir Prūsijos. Stambiam žemvaldžiui ir žymiam valstybės veikėjui Albertui Goštautui bei jo aplinkai šis kelias buvo žinomas, o būtent Goštautas laikomas metraščių parašymo iniciatoriumi. Lietuvos kraštovaizdis metraščiuose apibūdinamas viduramžiško simbolizmo dvasia, pvz. Nemunas čia yra upė su 12 atšakų. Šalis pristatoma per tradicinius „pažadėtosios žemės“ ir „locus amoenus“ toposus aptinkamus daugelyje Vakarų metraščių. Taip pat čia gausu sąsajų su klasikiniu paveldu. Įdomu, kad metraščių pasakojimai apie miestų ir pilių įkūrimą pagrįsti nuostabaus kalno šablonu, tuo pačiu nurodant atstumus myliomis, kas turėtų būti laikoma modernumo apraiškomis. Kitas modernumo ženklas galėtų būti trečiojoje redakcijoje (vadinamoje Bychowieco kronikoje) aptinkamas detalesnis pasakojimas apie „Romėnų“ kelionę ir akivaizdus susidomėjimas klasikine antika. Metraščių geografija yra glaudžiai susijusi su Goštautu: čia minimi jo ir jo artimųjų dvarai. Kalbant metaforiškai galima sakyti, kad metraštininko geografinis horizontas iš esmės sutampa „su vaizdu pro Goštauto pilies langą“.Reikšminiai žodžiai: Metraščiai; Lietuvos metraščiai; Kartografija; Motiejus Miechovietis; Krasinskių ir Ališavos nuorašai; Horodlė; Lucko suvažiavimas; Palemonas; Raštija; Dlugošas, Jonas; Retorinė geografija; Žemaitija (Samogitia); Radvila, Mikalojus.

ENThe late chronicles of Lithuania (1510s – 1520s) start with a fantastic story about noble Romans’ voyage by ship around Europe from Italy to the Baltic coast. This episode reveals the chronicler’s poor knowledge of geography – he localises the Mediterranean Sea in the Biscay Peninsula region. A story about a journey from Denmark to the Curonian Peninsula and a further trip down the River Nemunas is more precise, because it coincides with a popular trade route between Lithuania and Prussia. Albertas Goštautas, a large landlord and famous statesman, and his circle knew this route. Goštautas is believed to have initiated the chronicles. The chronicles describe Lithuania’s landscape in the spirit of medieval symbolism, for example, Nemunas is a river with 12 arms. The country is introduced through the traditional toposes of the “promised land” and “locus amoenus” described in many Western chronicles. There are many links with classical heritage. Interestingly, the pattern of a wonderful mountain is used in the chronicles to describe the establishment of cities and castles, with distances measured in miles, which should be seen as a manifestation of modernity. A more detailed story about the Romans’ voyage and obvious interest in classical antiquity in the third edition (known as the Bychowiec Chronicle) could be regarded as another manifestation of modernity. The geography of chronicles is closely related with Goštautas: his and his relatives’ manors are mentioned here. Metaphorically speaking, the chronicler’s geographical horizon virtually coincides “with the view through a window of Goštautas’ castle.”.