LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip specialybės kalbos kultūros žinias darbo ir studijų aplinkoje taiko VGTU Statybos fakulteto antro kurso magistrantai. Jų kalbinė situacija dvilypė: jie veikia akademinėje aplinkoje, taigi jų kalba turi atitikti akademinius reikalavimus; kita vertus, dauguma jų adaptuojasi prie darbo kalbinės aplinkos. Todėl magistrantai į specialybės kalbos kultūros kursą, įgytas žinias ir įgūdžius gali pažvelgti iš praktikų pozicijos. Šio straipsnio tikslas – taikant anketinę apklausą ir interviu, įvertinti studentų, išklausiusių specialybės kalbos kultūros kursą prieš 2–5 metus, įgytų žinių taikymo patirtį. Straipsnyje analizuojamas akademinis ir praktinis specialybės kalbos kultūros žinių taikymas. Nagrinėjant priežastis, kodėl dirbantys magistrantai ne visada taiko tai, ką išmoko, dėmesys atkreipiamas į ekstralingvistinius veiksnius. Praktinio žinių taikymo problemos glaudžiai susijusios su kultūrine situacija, todėl aptariamos postmodernizmo epochos aktualijos. Analizuojama, kaip praktinis žinių taikymas susijęs ir su ekonominiais bei politiniais veiksniais, globalizacija. Tiriant akademinį specialybės kalbos kultūros žinių taikymą, dėmesys kreipiamas į informacinių technologijų įsivyravimo aukštojoje mokykloje keliamą pavojų jaunų žmonių kalbai. Analizuojama, kaip dirbantys magistrantai vertina specialybės kalbos kultūros kursą, magistro darbų patikrą, kaip suteiktos žinios atitinka jų poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinis žinių taikymas; Anketinė apklausa; Ekstralingvistiniai veiksniai; Praktinis; Specialybės kalbos kultūra; Žinių taikymas; Academic Application of Knowledge, questionnaire, extralinguistic Factors, language for Specific Purposes, practical Application of Knowledge; Academic application of knowledge; Extralinguistic factors; Language for specific; Practical application of knowledge; Purposes; Questionnaire.
ENThe article examines the methods applied by graduate master’s degree students of the Faculty of Civil Engineering of Vilnius Gediminas Technical University for the purposes of using knowledge of language for specific purposes in the work and study environment. Their linguistic situation is ambivalent: they act in the academic environment, and therefore the used language has to meet academic requirements; on the other hand, most of them are adapting to the linguistic environment at work. Thus, master’s degree students are able to view the subject of language for specific purposes and the knowledge and skills gained from a practical perspective. With the help of a questionnaire and an interview, the article is aimed at assessing the experience of applying the knowledge gained by the students who completed a course on language for specific purposes 2–5 years ago. The article analyses both academic and practical applications regarding knowledge of language for specific purposes. Extralinguistic factors are taken into account when examining why employed master’s degree students do not always use what they have learnt. The problems of the practical application of knowledge are closely related to the cultural situation; hence, the relevant issues of the postmodern epoch are discussed. The paper explores the interconnection of the practical application of knowledge that covers economic and political factors and globalisation. The study focuses on the academic application of knowledge about the language for specific purposes. Attention is paid to dangers posed for the youth language by the predominance of information technologies in higher education institutions. The article analyses how employed master’s degree students evaluate the course on language for specific purposes and the linguistic revision of MA theses, as well as explores how the knowledge provided meets their needs. [From the publication]