Defence problems in the Lithuanian republic in 1934-1939

LTStraipsnio tikslas – apžvelgti kariuomenės modernizacijos tendencijas, kurių pagalba siekta užtikrinti valstybės saugumą. 1920 m. Lietuva matė tik vienintelį potencialų priešą – Lenkiją, prieš kurią ir buvo planuojami kariniai veiksmai. Nei Vokietija, nei Tarybų sąjunga nebuvo vertinamos kaip galimi priešai. Po aštuonerių metų situacija ir Lietuvoje, ir Europoje totaliai pasikeitė, tačiau šalies gynimo strategija liko iš esmės tokia pati. Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas svarstė galimybę, kad karo atveju Lietuva galėtų likti nuošaly. Esant tokiam požiūriui, nebuvo kuriami galimų reformų planai, bet buvo tikėtasi sudaryti karinę sąjungą su Latvija ir Estija. 1934 m. karinė Vokietijos galia sparčiai išaugo ir Lietuva susidūrė su pavoju iš pietvakarių. Naujai reorganizuotos kariuomenės pagrindu turėjo tapti tikslus mobilizacijos planas. 1939 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenė galėjo pilnai atremti keturias priešų divizijas, jos aviacijos aprūpinimas pasiekė 70, bet laivynas buvo dar formavimosi stadijoje. Įprasta manyti lietuvių karinės pajėgos jungtinio Baltijos regiono pajėgų dalimi. Sulig Tarybų sąjungos įsibrovimu į visas tris valstybes, sėkmingas mobilizacijos ir savigynos planas žlugo, o Pabaltijo valstybės tapo tik žaisliuku stiprių kaiminių rankose.Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Lietuvos kariuomenė; Gynybos strategija; Army of Lithuania; Defence strategy.

ENThe aim of the article is to review the tendencies of army modernisation, which were aimed to ensure the security of the state. In 1920 Lithuania had the only potential enemy – Poland, military actions against which had been planned. Neither Germany nor the USSR was considered to be potential enemies. Eight years passed and the situation in Lithuania as well as in the whole of Europe totally changed, however, the national defence strategy continued to be the same. The chief military leader of Lithuania considered the possibility of Lithuania’s maintaining neutrality in the event of war. This was the reason no plans of prospect reforms were created. Lithuania planned to establish a military union with Latvia and Estonia. In 1934, the military power of Germany emerged and Lithuania faced the peril from the southwest. The newly reorganised army grounded the exact plan of the mobilisation. On 1 October 1939 Lithuania could withstand to four enemy divisions. The equipment of its aviation reached 71 per cent; however, its marine forces were not totally formed. It is generally assumed that Lithuanian military forces were a part of the joint military forces of the Baltic Region. After the attack of the USSR on the three states, the plan of successful mobilisation and self-defence failed, and the three states of the Baltic Region became only a toy in the hands of their mighty neighbours.