Kultūros vartojimas: meno suvokimo tyrimo įžvalgos
LTStraipsnyje nagrinėjamos pagrindinės kultūros vartojimo definicijos – meno suvokimo tyrimo galimybės ir įžvalgos. Meno suvokimas suponuoja meno produktus, meno kūrėjus, meno vartotojus ir visuomenę. Analizuojama, kaip menas vartojamas, ką apie jį mano vartotojai, kokią jis daro įtaką ir kaip jis siejasi su tiriamųjų nuostatomis. Remiantis Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto (anksčiau – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas (LFSI), Socialinių tyrimų institutas (STI)) duomenimis, meno suvokimas analizuojamas kognityviu ir emociniu lygmenimis, išskiriant pagrindinės – estetinės – meno funkcijos raišką. Jauni žmonės su didesniu kultūriniu kapitalu labiau suvokia meną estetiškai ir mėgsta sudėtingesnį meną. Globalizacijos sąlygomis populiarėjant Holivudo produkcijai, dažnai jis tampa gyvenimo įvaizdžių kūrėju jauniems žmonėms. Masinės komunikacijos priemonės, ypač emocionaliai patrauklus kino menas, sukuria naują realybę, kuri padeda konstruoti kasdienio gyvenimo modelius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis kapitalas; Kultūros vartojimas; Meno suvokimas; Meno suvokimo tyrimas; Consumption of culture; Cultural capital; Functions of art; Perception of art; Research of the perception of art.
ENThe main definitions of the culture consuption – research possibilities of the perception of art, including artistic products, creators of art, consumers of art, and the wider society are studied in this article. The analysis of how consumers use art, what meanings it elicits in their minds, and how it eventually penetrates into the general society, how it is mediated by these individuals and is affected by their attitudes and values, their social location is made analysed in this article. Art has a special function to provide the aesthetic experience. The perception of art is analysed by the data of Institute for Social Research in two levels: cognitive and emotional. The young people with bigger cultural capital perceive art in an aesthetic way and like elaborate art. Globalization has made Hollywood production more popular artifact throughout the world and it is production is the source of images for the young peoples. The mass media, like cinema, has created a new reality, hyperreality, which comprises constructing of images and modelling the everyday life of respondents – this is discussed in the article. [From the publication]
- Intercultural origin and philosophical background of Argentinian Tango / Agnieška Juzefovič. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 1, p. 51–60.
- Kūrybos ir kultūros industrijos: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 3, p. 112-120.
- Kūrybos socialiniai aspektai / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 4, p. 282–289.
- Menininkas ir valstybė: socialinis psichologinis aspektas / E. Krukauskienė, L. Kublickienė, A. Matulionis, S. Rapoportas, I. Sutinienė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 129 p.
- Parodos architektūra: tarp re/prezentacijos ir interpretacijos / Julija Reklaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 74, p. 65-79.
- The Visual turn in academic research and university study programs in Lithuania / Agnieška Juzefovič. Cultura. International journal of philosophy of culture and axiology. 2016, vol. 13, nr. 1, p. 125-136.
