LTRemiantis etnografinių tyrimų medžiaga, teigiama, kad po Antrojo pasaulinio karo Šnipiškių rajono apgyvendinimas darė įtaką įvairaus lygmens bendruomenių ir žmonių kaimyninių santykių raidai. Komunalkės sąvoka suteikė galimybę per bendruomeninių erdvių kaitą atskleisti žmonių perėjimo iš sovietinės į posovietinę sistemą patirtį. Parodoma, kaip prasidėjusi privatizacija ir dalies žmonių tapimas savo būstų šeimininkais sudarė sąlygas atsirasti naujiems individualizuotiems žmonių santykiams. Diachroninė medžiagos analizė atskleidžia žmonių gyvenimo Šnipiškėse kasdienę patirtį. Todėl teigiama, kad, nepaisant sisteminių pokyčių visuomenėje ir žmonių norų, Šnipiškių gyventojai dėl valdžios sprendimų neapibrėžtumo išgyveno nuolatinio laukimo ir netikrumo būseną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Bricolage; Būstas; Erdvė; Kaiminystė; Kaita; Komunalkė; Posovietinis miestas; Urbanizacija; Bricolage; Change; Community; Housing; Kommunalka; Neighbouring; Post Soviet; Post-Soviet city; Space; Urbanization.
ENBy applying the metaphor of the communal apartment to the district of Šnipiškės, I seek to analyze the complex forms of neighboring and community that developed, and how they have changed in the Post-Soviet context. Ambiguous city plans have left many residents feeling overlooked and suspended in a prolonged situation of uncertainty and anticipation. However, far from remaining passive, residents who feel forsaken by the state, discouraged by the financial crisis, or surrounded by negligent neighbors nevertheless assert their agency by acting creatively as the upkeepers of order and as "authors" of the everyday (Certeau 1998: 138) leading to new revaluations of place that privilege autonomy and ways of "making-do". [From the publication]