Socialinių emocinių kompetencijų lavinimas ugdymo įstaigose

LTPastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas – tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėvai) įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti.86 Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų vaiko gerove suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui. Jei žinosime, kaip tvarkytis su pokyčiais, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio ir nežinomybės dėl ateities. Norint išvengti kaitos, jaučiame nuolaitinę įtampą, todėl vertėtų ne vengti jos, o kurti ją patiems, t.y. keisti savo praktiką taip, kad pokyčiai ne keltų įtampą ir vargintų, o taptų savastimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emocinis intelektas; Socialinis emocinis ugdymas; Socialinės emocinės kompetencijos; Emotional competence; Emotional intelligence; Social emotional coaching; Social emotional competencies; Social emotional education.

ENStudents encounter a gamut of emotions at school, each of which calls upon their emotional skills. Given the myriad emotions students experience, emotional literacy is central to their success. Considerable research shows that emotionally skilled children and adolescents tend to flourish. These youth have more positive relationships, are less likely to engage in risk - taking behaviors such as using drugs and alcohol, experience fewer emotional symptoms (e.g., stress, anxiety, and depression), and perform better academically. In addition, teachers perceive emotionally skilled youth as more socially competent and non - aggressive; less hyperactive, depressed, and anxious; and relatively popular, prosocial, and self - confident. When the adults in students’ lives also have the abilities to recognize, understand, label, express, and regulate emotions, they can provide students with positive role models and the resources needed to thrive. For example, emotionally skilled teachers are likely to demonstrate empathic behavior, encourage healthy communication, and create more open and effective learning environments where students feel safe and valued. The emotional skills of teachers also influence student conduct, engagement, attachment to school, and academic performance. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education