Verpstė ir visata

LTStraipsnio objektas – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (ČDM) ir Utenos kraštotyros muziejuje (UKM) saugomų XVIII a. pabaigos – XIX a. verpsčių dekoras, jo semantika. Tikslas – paanalizuoti pagrindinių dekoro elementų pasiskirstymo dėsningumus verpsčių plokštumose bei aptarti jų galimą prasmę, jos ištakas. Bandant pagristi N. Vėliaus prielaidą lietuviškų verpsčių dekore esant galima įžvelgti pavaizduotas skirtingas kosmoso sferas, siekiama įrodyti, kad verpsčių dekoro pagrindą sudarantys apskritimai su segmentinėmis žvaigždėmis ar kitokie ratai gali būti aiškinami ne tik ir ne tiek kaip saulės ar dangaus šviesulių, šviesos simboliai, bet ir daug abstrakčiau – kaip pačių kosmoso sferų horizontaliuosius pjūvius žyminčios kosmogramos. Išvada ta, kad verpsčių dekoro visuma simbolinėmis Pasaulio medžio bei rato kompozicijomis, panašu, perteikia archajišką visatos sandaros schemą. Medžio siluetą imituojančio verpstės kontūro apjungtos, vertikalioje ašyje išdėstomų segmentinių žvaigždžių kompozicijos aiškinamos kaip savotiškos kosminės erdvės išklotinės, išreiškiančios Pasaulio medžio smulkiąją, vidinę struktūrą. Darbo metodas – analitinis-struktūrinis bei lyginamasis. Palyginimui pasitelkiami lietuvių prieverpsčių bei stogastulpių, vokiečių ritualinių medžių, japonų apeiginių stulpų konstrukcijų ir dekoro pavyzdžiai. Verpsčių ir verpimo darbo kosmologiniu reikšmingumu paaiškinamas ir svarbus verpsčių vaidmuo liaudies papročiuose bei apeigose.Tokia verpsčių dekoro interpretacija mokslo visuomenei pirmą kartą pristatyta dar 1994 metais Baltarusijos etnokosmologijos centro „Kryuja” konferencijoje „Rytų Europos etnokosmologija: baltiškojo pasaulio modelis” (1994 09 20–23, Minskas) ir „Nalšios” muziejaus bei Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro konferencijoje „Ornamentikos raida Rytų Lietuvoje” (1994 11 16–17, Švenčionys). Deja, nurodytų konferencijų medžiaga liko neišspausdinta, pasirodė tik pastarosios konferencijos tezės (Vaiškūnas 1994b, 15–16). Kadangi nuo 1994 metų nebuvo paskelbta išsamesnių verpsčių simbolikai skirtų darbų, šiuo straipsniu ryžtamasi pateikti minėtus autoriaus tyrimų rezultatus, per prabėgusį dešimtmetį papildytus naujais duomenimis. Straipsnį sudaro dvi dalys, iš kurių pirmojoje apžvelgiami esami verpsčių puošybos tyrinėjimai, atliekama jos struktūrinė- statistinė analizė, o antrojoje telkiamasi būtent į semantiką, simboliką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies kultūra; Sematika; Verpstė; Verpstės; Verpsčių simbolika; Visata; Lithuanian folk culture; Semantics; Spindle; Symbols of the spindle; Universe.

ENThe décor and its semantics of the spindle in the late 18th and the 19th centuries have been analyzed by the author. In the author’s opinion, circles with segmental stars or rounds of different kind forming the foundation of the décor in spindles might he explained not only as symbols of the sun or some other heavenly bodies or of light but also as ones providing a more abstract meaning – that of cosmograms marking the horizontal section of the very spheres of the cosmos. Hence it may be inferred that the whole of the décor of the spindle is likely to render an archaic scheme of the structure of the universe through symbolic compositions of the World Tree and the round. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology