LTStraipsnyje analizuojamas Seimo nario konstitucinis teisinis statusas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje. Konstitucinės teisės doktrinoje Seimo nario statusas suprantamas kaip parlamentaro teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, Įgaliojimų atsiradimo pradžią ir nutrūkimo pagrindus, Seimo nario teises, tarp jų teisės, kurias jis įgyvendina kartu su kitais Seimo nariais (paklausimo teisė, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, teisė inicijuoti apkaltą ir 1.1.) ir pareigas, atsakomybę, asmens neliečiamybės režimą, taip pat veiklos garantijas. Atkreipiamas dėmesys į tarpusavyje susijusias normas ir principus, reglamentuojantčias Seimo nario teisinę padėtį. Aptariami Konstitucijoje (pirmiausia 55-63 str.), Seimo statute (pirmiausia 1-23 str.), Seimo narių darbo sąlygų įstatyme, platesniu požiūriu kai kurie Seimo nario teisinės padėties aspektai ir norminiai aktai, pvz. Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimas valstybinės tarnybos įstatyme, Operatyvinės veiklos įstatyme, be abejonės ir atitinkamuose Konstitucinio Teismo nutarimuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucinis Teismas; Konstitucinis teisinis statusas; Konstitucinė jurisprudencija; Parlamento nario teisinis statusas; Parlamento narys; Seimo narys; Seimo narys, konstitucinis teisinis statusas; Constitutional jurisprudence; Constitutional legal status; Member of Seimas; Member of parliament; Parliamentary legal status; The Constitutional Court; The Constitutional Legal Status; The Member of Seimas.
ENConstitutional legal status of the member of Seimas in the doctrine of Constitutional Court of the Republic of Lithuania is analyzed in the article. In the doctrine of the Constitutional Law, the status of the member of Seimas is understood as a legal condition of the parliamentarian, regulating appearance of the mandate of the member, the beginning of origin of his authorisations and the grounds of their termination, the rights of the member of Seimas, including such rights, which are implemented together with other members of Seimas (the right of interpellation, the right of legislative initiative, the right to initiate an impeachment etc.) and duties, responsibilities, regime of habeas corpus as well as the guarantees of activities. Interdependent norms and principles, regulating legal status of the member of Seimas are noticed. Some aspects of the legal condition of the member of Seimas established in the Constitution (articles 55-63), in the Statute of Seimas (articles 1-23), in the law on work of the members of Seimas, as well as such regulative acts as harmonisation of Private and Public Interests in the law on State Service, in the law on Operative Activities and beyond all peradventure, in the respective decisions of the Constitutional Court are discussed. [From the publication]