Post-communist transition: the case of two Lithuanian capital cities

LTNors Lietuva turėjo tik vieną oficialią sostinę – Vilnių, tačiau dažnai mąstoma ir kalbama taip lyg lietuvių savimonėje egzistuotų dvi sostinės. Nors Vilnius yra oficiali sotinė, tačiau naujųjų laikų Lietuvos istorijoje Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1920 iki 1990 m. turėjo simbolinį laikinosios sostinės statusą. Taip nutiko dėl to, kad dalį šio laikotarpio Lietuva dėl konflikto su Lenkija buvo netekusi savo tikrosios sostinės Vilniaus. Per penkiolika nepriklausomybės metų Lietuvoje pasireiškė ne tik laisvės vaisiai, bet ir daugybė identiteto problemų. Dėl Vilniaus ir Kauno simbolinę reikšmę tautinei savimonei turinčių vietų kilo intensyvios diskusijos. Šiandieninė Vilniaus urbanistinė-architektūrinė raida atspindi troškimą realizuoti projektus, kurių buvo neįmanoma įgyvendinti per karo ir okupacijos dešimtmečius. Geriausiai šiuos sentimentus įkūnija daug diskusijų sukėlę Valdovų rūmų atstatymo darbai. Nors Lietuva ir jos tautinis identitetas yra daugiau ar mažiau dvidešimto amžiaus produktas, tačiau valstybės politika teikia pirmenybę romantiškiems senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simboliams. Laikinojoje sostinėje esančios memorialinės vietos, ypač Prisikėlimo bažnyčia, yra traktuojamos kaip regioninės svarbos objektai. Po 1990 m. Kaunas prarado ankščiau lietuvių savimonėje turėtą laikinosios sostinės reikšmę. Lėtai bet neišvengiamai jis tampa normaliu universitetiniu miestu bręstančioje pilietinėje visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Kaunas; Nacionalinė simbolika; Miestų plėtra; Pokomunistinė raida; Nacionalinė vaizduotė; Sostinė; Vilnius; Kaunas; National symbols; Urban development; Post-communist transition; National imagination; Capital city.

ENAlthough Lithuania has had only one official capital – Vilnius, nonetheless it is often thought and said that the self-awareness of the Lithuanians combines two capitals. Although Vilnius is the official capital, in the new history of Lithuania Kaunas, the second largest Lithuanian city, from 1920 to 1990 acquired a symbolic status of a temporary capital. It happened so that Lithuania in that period lost its true capital Vilnius due to a conflict with Poland. During fifteen years since regaining independence in Lithuania not only fruits of freedom become evident but many identity problems as well. Intensive discussion have been conducted on symbolic places of Vilnius and Kaunas for the nation‘s consciousness. The present urban architectural development of Vilnius reflects the desire to implement projects that were impossible to implement during the war or occupation. These sentiments are best reflected in reconstruction work of the House of Lords, which has raised a lot of discussions. Although Lithuania and its national identity are more or less products of the 20th century, however the state policy is keen on romantic aspects of old symbols of the Grand Duchy of Lithuania. Memorial sights of the temporary capital, especially the Resurrection church, are interpreted as items of a regional importance. After 1990 Kaunas lost its previous importance of the temporary capital in the minds of Lithuanians. Slowly but inevitably it becomes a regular university city in the maturing civil society.